2009 m. daugumai įsiminė kaip ekonominės krizės metai. Tačiau šiais metais Lietuva šventė: Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį. Į 2009-uosius Lietuva įžengė prašmatniai. 2 mln. už 20 min. fejerverkų šou Vilniuje vienus džiugino, o kitus piktino. Visgi tuo metų prabanga ir baigėsi.
Įsigaliojusią vadinamąją naktinę mokesčių reformą ir pirmuosius biudžeto karpymus kai kurie įvertino plytgalių smūgiais į Seimo langus.
Gegužės 17 d. beveik milijonas Lietuvos žmonių nusprendė Prezidento postą patikėti jokiai partijai nep
riklausančiai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei. Daugiau rinkėjų balsų yra surinkęs tik Algirdas Brazauskas 1993 m.
Pirmasis ryškus permainų ženklas – svarbiausi valdžios postai vienas po kito atitenka moterims.
Valstybės iždo saugotoją Algirdą Šemetą pakeičia Ingrida Šimonytė.
Buvusių partijos kolegų kaltinimai galimais ryšiais su nusikalstamu pasauliu ir Prezidentės raginimas trauktis išverčia iš posto Arūną Valinską. Vietoje jo vėliau išrenkama Tėvynės sąjungos atstovė Irena Degutienė.
Prezidentė ne tik geriau šaudo net už krašto apsaugos ministrę. Viena po kitos ritasi galvos – du Saugumo departamento direktoriaus pavaduotojai, o vėliau ir pats vadovas Povilas Malakauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys priverstas grįžti į Seimą. Atsistatydina šešerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Mikaila.
Apkaltinusi politikavimu Dalia Grybauskaitė atšaukia Lietuvos ambasadorių Gruzijoje Mečį Laurinkų, kuris Seimo komisijai, tyrusiai, ar Lietuvoje galėjo būti slaptas CŽV kalėjimas, pripažino, kad būdamas saugumo vadovu, 2003 m. apie galimybę kalinti įtariamus teroristus kalbėjosi su tuomečiu prezidentu Rolandu Paksu.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas postą išsaugo, nors virš jo galvos po Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo susitvenkia debesys. Įtariamas žudikas, teisėją savo dukters tvirkinimu kaltinęs Drąsius Kedys, iki šiol nesurastas.
Prezidentės palaikymo vis sulaukia ir Premjeras Andrius Kubilius, nors ekonomika nusmunka daugiausiai Europos Sąjungoje, Seimas per metus dukart karpo biudžeto išlaidas, o galiausiai imasi ir pensijų bei motinystės išmokų mažinimo.
Papildomo nerimo pasėja į šalį atėjusi vadinamojo kiaulių gripo pandemija ir neišvengtos mirtys.
Metams einant į pabaigą Vyriausybė pasiekia, kad būtų išardyta Gedimino Kirkilo vyriausybės iniciatyva įsteigta prieštaringai vertinama energetikos monopolistė „Leo LT“.
Tai buvo ir Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio jubiliejaus metai.
Minios plūdo į savaitę trukusios išskirinės dainų šventės „Amžių sutartinė“ renginius. Skaičuojama, kad vien dalyvių buvo per keturiasdešimt tūkstančių.
Kristina Jackūnaitė
LTV naujienų tarnyba
