Ekspertų prognozių, kad, jei nebus imtasi griežtų fiskalinių priemonių, Baltijos šalims gresia nauja krizė, Premjeras Andrius Kubilius nesureikšmina. Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva Europoje pagal ekonominius rodiklius yra "tvirta vidutiniokė".
Kaip jau ELTA skelbė, Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad Baltijos šalims gresia antroji ekonominės krizės banga, jeigu šalių vyriausybėms nepavyks parengti tinkamų griežtų fiskalinių priemonių.
Lietuva, Latvija ir Estija išgyveno giliausią ekonominį nuosmukį ES, nes per ankstyvas ir griežtas nacionalinių valiutų susiejimas su euru konvergencijos metu išprovokavo vadinamųjų nekilnojamojo turto burbulų susidarymą, teigiama konfidencialiame lapkričio 17 d. dokumente, parengtame ES Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiui. Dėl griežto valiutų susiejimo su euru Baltijos šalys, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, prarado didelę dalį konkurencingumo, teigia ECB.
Be griežtų fiskalinių priemonių Baltijos šalių valdžios institucijos gali nepajėgti įveikti atsinaujinusio makroekonominio nestabilumo. ECB atstovų nuomone, Baltijos šalims būtina sustiprinti bankininkystės sistemos kontrolę, įskaitant ir kreditavimo užsienio valiuta ribojimą. Be to, šalys turėtų sukurti konkurencingesnes darbo rinkas, įsitikinę banko atstovai. Anot ECB, atlyginimų nustatymas šiose šalyse turi būti lankstesnis, daugiau lėšų turi būti sukaupta į eksportą orientuotose ūkio šakose, būtina sustiprinti konkurenciją produktų rinkose.
Premjeras, vertindamas šias prognozes, teigė, kad jos nepagrįstos. "Įvairių pažymų, prognozių yra nemažai, pakankamai įvairių. Vieni gąsdinasi, kad Baltijos valstybėms, turinčioms valiutų valdybos modelį, gali būti sunkiau išeiti iš krizės, todėl vis dar grįžta kalbos apie tai, kad Baltijos valstybės gal turėtų atsisakyti šitokio savo humanitarinės politikos instrumento ir pereiti prie laisvesnio pinigų kurso reguliavimo. Tai reikštų, ko mes tikrai sau negalėtume leisti, tai yra vadinamo valiutos kurso devalvavimo. Kiti kaip tik kalba apie tai, kad Baltijos valstybės galėtų ir turėtų turėti šiek tiek paprastesnį kelią narystės euro zonoje link. Tai tos diskusijos yra įdomios, jose galima rasti daug įvairių minčių ir argumentų, jais galima naudotis kokiose nors teorinėse diskusijoje, bet praktika rodo, kad mūsų ekonomika atlaikė šiuos sudėtingus metus", - ketvirtadienių "Žinių radijuje" sakė A. Kubilius.
Ministras Pirmininkas pateikė Europos statistikos departamento duomenis, pagal kuriuos Lietuvos pramonė turi pranašumų. Spalį Lietuvos pramonės produkcija, palyginti su praėjusių metų spaliu, smukusi 7 proc., kaimynų latvių - 14 proc., estų - 20 proc., Belgijos - apie 15 proc., Danijos - 13 proc.
"Aišku, yra ir tokių šalių, kuriose pramonė galbūt ir geriau atlaikė negu Lietuvoje. Bet tikrai jokiais būdais negalėčiau sakyti, kad esame paskutiniai. Esame tvirti vidutiniokai, netgi į pirmą pusę įsiveržę pagal tai, kaip atlaikėme šiuos krizės metus", - konstatavo Premjeras.
Vertindamas besibaigiančius 2009-uosius metus, A. Kubilius juos pavadino "didžiausių išbandymų metais nuo pat Nepriklausomybės pradžios". Premjeras prognozavo, kad kitus metus Lietuva pasitiks matydama krizės pabaigos perspektyvas, tačiau tai nereiškia, kad pajusime ženklesnį pagerėjimą. Be to, kitąmet bus ieškoma sutarimo dėl esminių pertvarkų svarbiausiose valstybės gyvenimo srityse.
"Jeigu atlaikėme šiuos metus, tokius netikėtai sudėtingus ir kupinus įtampos, tai esu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės, visuomenė visi kartu atlaikysime ir ateinančius metus, ir iš visų išbandymų išeisime stipresni", - pridūrė Ministras Pirmininkas.
