Naujienų portalo tv3.lt kalbinta 23-ejų Saulė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad pradėjo mokytis vairuoti prieš kelerius metus, tačiau vairuotojo pažymėjimą gavo tik po metų.
Mokyklinį praktikos egzaminą mergina laikė 13 kartų, bet štai, įmonėje „Regitra“ jau pirmas egzaminas buvo sėkmingas. Nepaisant to, teko pakloti bent 1000 eurų vien už papildomas pamokas ir perlaikomus egzaminus.
„Dabar, kai aš jau gerai vairuoju, suprantu, kad mano įgūdžiai nebuvo labai geri, bet man atrodo, kad vis tiek tuo metu niekas, kai išsilaiko teises, nebūna labai geri vairuotojai. Instruktorius, aišku, buvo labai griežtas, dėl taisyklių, o naujokui kelyje jas visas gali būti labai sudėtinga sekti“, – dalinasi patirtimi pašnekovė.
Mergina pažymi, kad besilaikydama vairavimo teises dirbo padavėja, ruošėsi Valstybiniams brandos egzaminams bei lankė šokių treniruotes, todėl ir tai galėjo pakišti koją vairuotojo pažymėjimą gauti anksčiau.
„Labai daug visko bandydavau veikti, tai atrodė man, kad čia kaip papildoma veikla į mano veiklų puokštę, tai dabar manau, kad jeigu jau kažkas mokosi vairuoti, tikriausiai čia verta būtų investuoti didžiąją dalį savo laiko“, – pataria ji.
Saulė priduria, kad, jeigu dabar mokytųsi vairuoti, praktikuotųsi kasdien su šeimos nariais, o jeigu jie negalėtų, pirktų papildomą pamoką, nes, jos manymu, tai greičiausiai atsieitų pigiau, negu laikyti egzaminą dešimtis kartų.
Neišlaiko ir mokantys vairuoti
S. Šuminas tikina, jog situacija tragiška, nes išlaikymų skaičiai smuko nuo 40 iki 23 proc., o mokymo programos iš esmės nesikeitė ir žymų pokyti galinčių nulemti naujovių taip pat nebuvo.
„Apmaudu, gaila ir liūdna. Aš manau, yra žmonių organizacijoje, kurie supranta apie vertinimą, bet turbūt neturi balso, o tie, kurie turi balsą, nelabai supranta, kaip vertinti, tai va čia tą problemą turime ir išeina, kad tas egzaminas jau tampa labiau rinkliava“, – tvirtina automobilių eismo ekspertas.
Užsimena, kad kai kuriais atvejais vairavimo egzamino neišlaiko ir tie, kurie jau moka vairuoti, nes klaidos, padarytinos egzamino metu, yra griežtai apibrėžtos dokumentuose, nepriklausomai nuo situacijos.
„Kažkada idėja buvo tokia: jeigu tu abejoji vertindamas situaciją, geriau nerašyk klaidos, nes neaišku, ar tu teisus būsi, kaip vertintojas, o dabar neliko tų abejonių, mažiausia klaida – tave fiksuoja, nes jis [egzaminuotojas] mato riziką, kad kažkas pažiūrės įrašą, jam aiškintis reikės“, – paaiškina jis.
Jo įsitikinimu, įstaigai, rengiančiai reikalavimus, pagal ką vairuotojai turi išlaikyti ar neišlaikyti vairavimo egzamino, stinga ekspertų iš išorės.
„Įstaiga, kuri atlieka tą funkciją, pati tuos kriterijus ir koreguoja, patys egzaminuotojai nusprendžia vienaip ar kitaip. Tai vėlgi, kai tas dokumentas, kurio pagrindu vertinami vairuotojai Lietuvoje, patvirtinamas įmonės vadovo parašu, tai turbūt mažų mažiausiai nenormalu“, – pabrėžia S. Šuminas.
Egzaminuotojas turi vertinti ne tik klaidas, bet ir kompetenciją
Pamini, jog egzaminuotojai turi diskrecijos teisę, kuomet gali patys priimti sprendimą dėl vairuojančiojo įgūdžių nebūtinai remiantis aprašytomis taisyklėmis, nes kelyje pasitaiko skirtingų situacijų.
„Žmogus ir jo kompetencijų vertinimas nėra stalo matavimas su liniuote, kur paėmiau ir ta pačia liniuote viską vienodai išmatavau. Su kompetencijų vertinimu yra skirtinga istorija.
Pavyzdžiui, yra du vairuotojai, Saulius yra prastas vairuotojas, o Vytautas geras ir jie ateina į egzaminą, bet identiška situacija Sauliui gali būti klaida, o Vytautui – nebus klaida“, – teigia „Žinių radijo“ laidos pašnekovas.
Jo manymu, egzaminuotojas vertina ne tik klaidas, bet ir bendrą vairuotojo vairavimo supratimą, kompetenciją, todėl bandyti apibrėžti tokias situacijas, kaip taisykles, yra neįmanoma.
„Tarkim, situacija: mes važiuojame tiesiu keliu, nuo kelkraščio bortelio pusė metro ir greitis – 70 kilometrų per valandą. Pavyzdžiui, Vytautui nerašysiu klaidos, o Sauliui rašysiu, nes Saulius visą kelią, kol mes važiavome, nesugeba išlaikyti automobilio tiesia trajektorija, žiūri į pavaras, negali pastovaus greičio palaikyti.
Aš matau, kad jo transporto priemonės valdymas netinkamas ir jam tas atstumas jau yra kritinis, nes jis bet kada gali užvažiuoti ant bortelio. O Vytautas puikiai valdo transporto priemonę, palaiko greitį, trajektoriją, tada – jokia klaida“, – skirtumą įvertina ekspertas.
„Regitra“: neišlaikymus gali nulemti besikeičiantis jaunimo požiūris ir pandemija
Įmonės „Regitra“ atstovo spaudai teigimu, egzaminų išlaikymo rodiklius nulemia daugelis aplinkybių, kurių tarpe – ir visuomenės požiūrio į pasirengimą egzaminui kaita. Pamini, jog galbūt tam įtakos turi ir jaunimo mažėjantis poreikis apskritai įgyti teisę vairuoti.
„Negalima atmesti ir to, kad įtakos vis dar turi ir praėjusios pandemijos metu galioję apribojimai bei po jų sekęs skubėjimas. Įmonės specialistai atlieka korekcijas, kurios galimos iš „Regitros“, kaip egzaminų institucijos, pusės: egzaminų procedūrose ir vertinime siekiama užtikrinti kuo vienodesnį ir objektyvų egzaminuojamųjų vertinimą“, – atsakyme naujienų portalui tv3.lt pabrėžia jis
Įmonės „Regitra“ atstovo spaudai įsitikinimu, Mokymo aprašo ir Aprašo nuostatų įgyvendinimas leidžia užtikrinti, kad asmenys mokymo metu įgis vairuotojams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, kurie bus tikrinami egzaminų metu.
Nors, kai būsimo vairuotojo veiksmai nėra tinkami, žymima kritinė, nekritinė arba specifinė pasikartojanti klaida, L. Vosylius pripažįsta, kad diskrecijos teise egzaminuotojai naudojasi kaskart, kai tenka spręsti būsimo vairuotojo atliekamų veiksmų atitikimą susidariusiai eismo situacijai.
Tikina, jog egzaminų procedūros ir vertinimo tvarkos yra peržiūrimos ir koreguojamos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinio eismo tvarkos, teisės vairuoti suteikimo teisinio reglamentavimo pasikeitimus, egzaminų procedūrų ir vertinimo praktikos dinamiką bei statistiką.
„Regitros“ specialistai priima sprendimus (priklausomai nuo srities) konsultuojantis su juos lėmusių teisės aktų rengėjais, vidinėmis darbo grupėmis“, – kaip priimami sprendimai dėl pakeitimų, paaiškina jis.
Tik nuvažiavus 1600 km po išlaikyto egzamino vairuotojas įgauna patirties
S. Šuminas pabrėžia, kad jaunam žmogui išmokus vairuoti, tik po maždaug 1600 kilometrų savarankiško vairavimo atsiranda patirtis ir supratimas, kaip prisitaikyti prie skirtingų situacijų vairuojant.
Tačiau atkreipia dėmesį, kad jauni žmonės, tik gavę vairuotojo pažymėjimą, paprastai neturi savo automobilio, o naudojasi automobilių nuomos paslaugomis. Todėl, jo teigimu, laikotarpis, kai šviežiai įgijęs teisę vairuoti žmogus įgauna praktinių įgūdžių ir sugeba prisitaikyti prie skirtingų situacijų kelyje, išsitempia.
O kadangi dažnai automobilių nuomos paslaugos kaina kyla dėl sugaišto laiko automobilyje, vairuotojai stengiasi negaišti laiko aiškinantis automobilio valdymo principų prieš vairuojant arba norėdami kompensuoti sugaištą laiką viršija greitį.
„Kai tau reikia kažką surasti automobilyje, tai nukreipia tavo dėmesį nuo kelio, tu prarandi tą laiką, tai yra pavojinga. <...>
Kadangi paslauga mokama, tu tą laiką prarandi ieškodamas kažko prieš pradėdamas važiuoti, po to bandai tą laiką kompensuoti važiuodamas greičiau“, – kaip pirmą kartą prisėdus prie svetimo automobilio vairo, galima išsiblaškyti ir pakenkti eismo saugumui ypač naujam vairuotojui, paaiškina ekspertas.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ galite žiūrėti čia:
