Šįkart – kelios istorijos apie tai, kaip skambutis numeriu 112 padėjo užsienyje į rimtą bėdą patekusiems lietuviams.
Nors įprastai pagalbos užsienyje kreipiamasi į tos šalies specialiąsias tarnybas, tačiau susiklosto ir tokių atvejų, kur prisidėti taip pat tenka Lietuvos pareigūnams.
Vien 2019 metais pagalba užsienyje suteikta 37 lietuviams. Kai 2018-siais registruotas tik vienas toks atvejis.
Kėsinosi išprievartauti
Vienas naujausių pagalbos atvejų užsienyje užregistruotas jau šiais metais. Siekdami apsaugoti asmens duomenis, pateiksime abstraktų, tačiau informatyvų informacijos aprašymą.
Taigi, įvykis buvo užregistruotas šių metų sausio mėnesį. Sekmadienio vakarą skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 paskambino moteris iš vieno Lietuvos miesto.
Ji pranešė, kad susirašinėjo su Švedijoje gyvenančia seserimi SMS žinutėmis ir sužinojo, jog prieš ją smurtauja ir kėsinasi išprievartauti sugyventinis su savo draugais, kurie visi galimai apsvaigę nuo kvaišalų.
Skambinančioji padiktavo iš sesers gautą jos adresą Švedijoje, taip pat telefono numerį, susakė kitą būtiną informaciją ir prašė jai padėti, nes nežinojo, kur daugiau būtų galima kreiptis.
Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė pasakojo, kad tuomet pareigūnai susisiekė su Švedijoje esančiu skubios pagalbos skambučių centru „SOS Alarm“ ir pranešė atsiliepusiam pareigūnui apie galimą smurtą artimoje aplinkoje bei kėsinimąsi išprievartauti:
„Situaciją išsiaiškinęs pareigūnas susisiekė su vietos policija. Policijos pareigūnė nekalbėjo angliškai, todėl „SOS Alarm“ pareigūnas toliau tarpininkavo tikslinant informaciją: nukentėjusiosios vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, įvykio aplinkybes.
Bendrojo pagalbos centro pareigūnams buvo pranešta, jog nurodytu adresu jau vyksta policija ir bus taip pat informuota greitoji medicinos pagalba. Tiesa, dėl itin griežtų Švedijos įstatymų, informacija, kaip išsisprendė ši situacija, Lietuvos pareigūnams nebuvo teikiama.“
Itin dažni atvejai su vairuotojais
V. Juozevičiūtė taip pat atskleidė, kad šiais metais į nelaimę taip pat buvo patekęs vilkiko vairuotojas iš Lietuvos. Įvykis nutiko šių metų sausio 20 d. Latvijoje.
„Vairuotojas nemokėjo nei anglų, nei rusų kalbos. Numeriu 112 skambino įmonės vadovas iš Lietuvos. Jį Bendrojo pagalbos centro darbuotojai sujungė pokalbiui su kolegomis iš Latvijos. Jie susikalbėjo rusų kalba ir situaciją išsprendė“, – situaciją trumpai reziumavo V. Juozevičiūtė.
Prieš keletą metų tokiu būdu buvo išgelbėta žmogaus gyvybė. 2017 m. sausio 13 d. 9.38 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skubios pagalbos telefono numeriu 112 paskambino vienos tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo kompanijos atstovas iš Lietuvos, kuris pranešė apie Belgijoje esantį ir staiga blogai pasijutusį kompanijos vairuotoją.
Anot skambinusio asmens, vairuotojas dėl širdies skausmų negali išlipti iš kabinos, bet su savo darbdaviais dar pajėgė susisiekti telefonu. Skambinusysis nurodė tikslias vilkiko koordinates, rodžiusias, kad jis yra greitkelyje A13 (Antverpenas–Haseltas–Lježas), maždaug 24 km nuo Antverpeno.
BPC Klaipėdos skyriaus operatorė, pasinaudojusi Europos skubios pagalbos telefono numerio asociacijos EENA duomenų baze, susisiekė su kontaktiniu centru Briuselyje. Paaiškinus situaciją, ji buvo sujungta su skubios pagalbos centru Antverpene, kuris nedelsiant į nurodytą vietą išsiuntė greitosios medicinos pagalbos automobilį. Maždaug po 15 minučių atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas suteikė vilkiko vairuotojui skubią medicininę pagalbą ir išvežė jį į ligoninę.
Taip Bendrojo pagalbos centro darbuotojams sėkmingai bendradarbiaujant su kolegomis iš Belgijos pavyko išgelbėti vilkiko vairuotojo gyvybę.
Metai metams nelygu
Pagalbos užsienyje gyvenantiems lietuviams prireikia kasmet. Tiesa, tokie prašymai kartais būna išties vienetiniai.
Pavyzdžiui, 2015 m. ir 2018 m. tik po kartą prireikė pagalbos užsienyje gyvenantiems lietuviams. 2017-siais tokių pagalbos prašymų buvo vos vienu daugiau (2 atvejai).
Bet 2016 m. BPC padėjo net 12 atvejų, kai pagalbos kreipėsi užsienyje esantys lietuviai. Kaip jau minėta 2019-siais tokių pagalbos prašymų užregistruota net 37.
„Iš tiesų, 2019 m. tokių atvejų buvo labai daug. Tai nėra gerai, nes visais atvejais geriau, kai nukentėjęs asmuo pats kviečiasi pagalbą toje šalyje, kur jis yra. Tada pagalbos skambučių centras gauna skambinančiojo vietos nustatymo duomenis, telefono numerį.
To pagalbos centro darbuotojai gali pakonsultuoti skambinantįjį, ką jam daryti iki tarnybų atvykimo ir panašiai. Be to, toks pagalbos iškvietimo būdas yra daug greitesnis nei bendraujant per tarpininkus. Bet gyvenime situacijų būna pačių įvairiausių, tad stengiamės bet kuriuo atveju padėti“, – apibendrino V. Juozevičiūtė.
Vasario 11-oji reikšmė
Primename, kad 2009 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Taryba oficialiai paskelbė vasario 11-ąją Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena.
Būtent vasario 11-oji numerio 112 dienai pažymėti pasirinkta neatsitiktinai, vienuoliktosios dienos ir vasario – antrojo metų mėnesio – skaitmenys sudaro seką 112, daugelio siejamą su skubios pagalbos išsikvietimo numeriu.
Ši diena skirta priminti visuomenei apie bendrą numerį 112 ir galimybę juo išsikviesti skubią pagalbą. Skubios pagalbos numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos šalyse. Juo galima išsikviesti policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitąją medicinos pagalbos tarnybą.
Šis numeris taip pat veikia Kroatijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose, Serbijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ir kai kuriuose Rusijos bei Ukrainos regionuose.
Lietuvoje šis numeris pradėtas naudoti nuo 2004 m. „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, maždaug keturi penktadaliai (79 proc.) Lietuvos gyventojų, ištikus nelaimei, skambintų numeriu 112.
Šiuo numeriu raginama naudotis atsakingai. 112 reikėtų skambinti tik tada, kai kyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar vertybėms; kai policija, ugniagesiai gelbėtojai ar greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi suteikti skubią pagalbą nelaimės vietoje.
Gyventojai privalo žinoti, kad paskambinę numeriu 112 turi trumpai ir aiškiai pasakyti, kas atsitiko, nurodyti vietą (tikslų adresą), kur reikia suteikti skubią pagalbą, atsakyti į visus operatoriaus užduotus klausimus, klausyti operatoriaus teikiamų patarimų, jokiu būdu nepadėti ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti.
