Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, Seime jau artimiausiomis dienomis galime išvysti diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
„Manau, kad Seime yra pakankamai daug politikų, kurie apie tai mąsto ir diskusija gali įvykti. Manau, kad artimiausiomis dienomis mes pamatysime sprendimus ir Seime. Koks bus rezultatas – sunku pasakyti, bet tikėtina, jei mirtingumo ir sergamumo statistika tik blogės, ko gero, Seimas bus linkęs įvesti ir nepaprastąją padėtį.
Greičiausiai Seime bus dalis politikų, kurie nebus linkę įvesti griežtesnių sąlygų, nes jie liberaliau žiūri į situaciją, savotiškai yra atsipalaidavę. Mano galva, yra ir politikų, kurie labai griežtai žvelgia ir labai atsakingai mato blogėjančią situaciją, kurie linkę labai greitai įvesti tokias sąlygas“, – naujienų portalui tv3.lt teigia L. Bielinis.
Panašios pozicijos laikėsi ir Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis. Jis mano, kad koronaviruso skaičiams kylant į viršų Seimas gali svarstyti dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
„Manau, jei tokie skaičiai bus kaip šiandien ir toliau – tai Seimas gali svarstyti dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Aišku, tai negali būti vienašališkas tik Seimo apsisprendimas ir tai vienaip ar kitaip turėtų būti derinama su prezidentu. Tokioje padėtyje reikalinga koordinuota visų valdžios institucijų pozicija“, – pažymi jis.
Politologas prisiminė konstitucinės teisės specialistų žodžius, profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis įvedama, kai visuomenės rimčiai ir konstitucinei santvarkai kyla grėsmė: „Ar tai yra grėsmė visuomenės rimčiai ir konstitucinei santvarkai? Tai sunku pasakyti. Galbūt tai yra politinės interpretacijos klausimas“.
Jei svarstytų nepaprastosios padėties nutarimą – priėmimui pakaktų 3 valandų
LR nepaprastosios padėties įstatymas nurodo, kad sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigia Seimo narė, teisininkė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. Ji neatmeta, jei toks nutarimas būtų svarstomas Seime, balsų gali pakakti ir jis gali būti priimtas.
„Nutarimas tvirtinamas balsų dauguma nuo dalyvaujančių posėdžių salėje. Iš esmės, tai ir 5 Seimo narių salėje užtektų nutarimui priimti. Taip pat yra kitų normų, kurios gerokai riboja diskusijas. Jos istoriškai atsirado dėl to, kad, matyt, konstitucijos tėvai ir įstatymų rengėjai suprato, kad bus sunki valstybės padėtis skelbiant nepaprastąją padėtį.
Tas nutarimas priiminėjamas ypatinga skuba – tai reiškia labai greitą priėmimą. Iš esmės pakanka 3 valandų tai padaryti. Antra vertus, svarstant tą nutarimą negalima imti pertraukų, nėra registruojami pasiūlymai. Viskas padaryta taip, kad riaušių ar kažkokių perversmų atveju valstybė galėtų labai greitai ir operatyviai reaguoti. Kai šiuo atveju turime situaciją, kai nėra kažkokių riaušių ar perversmo daroma – tai tas greitumas, mano nuomone, jis atsilieptų ir prieš demokratiją“, – sako A. Širinskienė.
LR nepaprastosios padėties įstatyme nurodyta, kad Seimas, tvirtindamas prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, sumažindamas ar padidindamas: 1) teritoriją, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis; 2) nepaprastosios padėties trukmę; 3) nustatytų konstitucinių teisių ir laisvių apribojimus bei nepaprastųjų priemonių, kurios gali būti taikomos, mastą.
Įvedus komendanto valandą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų.
Seimo vicepirmininkas pritaria komendanto valandos įvedimui: sutarimas būtų ir Seime
Darbo partijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis tv3.lt teigia, kad Lietuvoje būtina imtis griežtesnių priemonių, kad situacija būtų suvaldyta. Jis teigia, kad pritaria komendanto valandos įvedimui ir tokį sprendimą palaimintų Seime. Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas
„Artėja šventės ir vienokių ar kitokių priemonių tikrai reikėtų imtis – ar tai nepaprastosios padėties įvedimas, ar dar griežtinimas ir apribojimai. Aš pritarčiau griežtesniems apribojimams – ar jie turėtų ateiti su nepaprastąja padėtimi, ar jie galėtų ateiti ir be nepaprastosios padėties – čia klausimas teisininkams.
Bet jei pasakytume, kad nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto niekas negali išeiti iš namų be būtinosios reikmės – tikrai blogiau nebūtų. Aš tikrai pritarčiau komendanto valandai. Aš esu pasiruošęs ir pats pakentėti, bet, manau, kad ir kiti būtų pasiruošę prisiimti šią naštą tiek psichologine, tiek laisvių prasme, bet vien dėl to, kad žmonės būtų sveiki, kad nemirtų.
Pasižiūrėkime, kas darosi ligoninėse ir reanimacijų skyriuose. Situacija yra labai sudėtinga ir būtina imtis griežtų priemonių, kad sugrįžtume į situacijos valdymo etapą.
Reikia žmonėms griežčiau pasakyti, kas galima ir kas ne. Bet ne tam, kad suvaržyti laisvę, o kad pasirūpinti aplink esančių žmonių sveikata. Atsakomybės ir suvokimo, koki yra rimta situacija – šiai dienai tikrai labai trūksta“, – teigia Seimo vicepirmininkas.
A. Mazuronis neatmeta, kad nepaprastosios padėties nutarimui atsidūrus Seime, dauguma parlamentarų jam pritartų.
„Visi mato, kas darosi, visi yra atsakingi žmonės. Visi gauname į savo pašto dėžutes laiškus iš medikų, sveikatos įstaigų su raginimais paskatinti žmones atkreipti dėmesį į itin sudėtingą ir kritišką situaciją, kuri vystosi tik blogėjimo linkme.
Įstaigos jau perpildytos ir jau dabar medikai renkasi – ar gydyti covidinius ligonius, ar gydyti širdies bei kraujagyslių ligomis sergančius, ar onkologinius ligonius. 21 amžiuje ES valstybėje tokie pasirinkimai tikrai sunkiai įsivaizduojami ir neturėtų būti svarstomi – bet šiandien esame tokioje realybėje. Todėl valstybė turėtų imtis galbūt ir sunkiai kai kuriems žmonėms suprantamų priemonių, bet būtinų“, – pabrėžia A. Mazuronis.
Skvernelis: „Įvesti nepaprastąją padėtį, kad tai padarė Latvija ar dar kažkas – nelogiška“
Pasak buvusio premjero ir dabartinio Seimo nario Sauliaus Skvernelio, Lietuvoje įvesti nepaprastosios padėties nereikia, nes ribojimus galima priimti vadovaujantis kitais įstatymais.
„Vien įvesti nepaprastąją padėtį, kad tai padarė Latvija ar dar kažkas – tai būtų visiškai nelogiška ir kvaila. Lietuvoje nematau jokių konstitucinių pagrindų nepaprastosios padėties įvedimui. Įstatyme numatyti konstituciniai pagrindai, kada kyla atitinkamos grėsmės, kol kas tokių grėsmių tikrai nesimato, kad būtų galima tokį teisinį režimą įtvirtinti.
Visus kitus teisinius režimus galima priimti vadovaujantis LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu“, – tv3.lt teigia S. Skvernelis.
Anot jo, jei nepaprastosios padėties nutarimas atsidurtų Seime – tai turėtų būti nurodyti ne tik motyvai, bet ir konstituciniai pagrindai.
„Joks Seimo nutarimas negali prieštarauti Konstitucijai. Tai būtų klausimas: ar yra tie konstituciniai pagrindai. Antras dalykas, svarbu motyvai, galbūt tų tikslų galima pasiekti ne per nepaprastosios padėties įvedimą, o vadovaujantis užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu“, – sako buvęs premjeras.
Širinskienė: „Šiuo metu nėra pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį“
Pasak A. Širinskienės, šiuo metu nėra pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį.
„Kiekviena valstybė turi savo tvarką paskelbti nepaprastajai padėčiai. Galbūt Latvijoje yra kažkokios kitos sąlygos. Pagal tai, kaip yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ką pasakę konstitucinės teisės ekspertai kaip profesorius Vytautas Sinkevičius, šiuo metu nėra pagrindo skelbti.
Pagal mūsų teisės aktus nepaprastoji padėtis gali atsirasti dviem atvejais, kai yra grėsmė konstitucinei santvarkai – kitaip tariant, kai kažkas kėsinasi į valstybės nepriklausomybę ir demokratiją, bando įgyvendinti perversmą.
Kita sąlyga, kai yra visuomenės neramumai. {...} Visuomenė yra rami ir nėra kažkokių riaušių, nėra organizuojami kažkokie masiniai protesto renginiai“, – teigia A. Širinskienė.
Pasak Seimo narės, komendanto valanda neišgelbės žmonių būriavimosi ir reikėtų imtis kitų griežtesnių priemonių. Viena iš priemonių – tų vietų uždarymas, kur žmonės būriuojasi.
Seimo narė pažymėjo, kad paskelbus nepaprastąją padėtį Lietuvoje gali atsirasti piliečių skundai teismams, taip pat ir Žmogaus teisių teisme.
Ekonomikai tai būtų stiprus smūgis: bet kas svarbiau – pelnas ar žmonių gyvybės?
Politologas L. Bielinis teigė, kad nepaprastosios padėties įvedimo pasekmės Lietuvai tikrai būtų.
„Daugelis veiklų gali būti jei ir nesustabdytos, tai gana stipriai apsunkintos. Galbūt sulėtėtų įmonių funkcionavimas. Ekonomine prasme tai būtų stiprus smūgis.
Bet mes turime pasverti, kas yra svarbiau – ar netekti kažkiek pelno, ar netekti gyvybingumo valstybėje prarandant žmones ir sergant mėnesiais ar netgi pusmečiais“, – teigia L. Bielinis.
Šimonytė: jeigu nemažės gyventojų mobilumas, bus siūloma įvesti komendanto valandą
Primename, kad prieš dvi savaites ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė perspėjo, jeigu gyventojų mobilumas ir toliau nemažės, bus siūloma įvesti komendanto valandą.
„Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, – žurnalistams Seime tuo metu sakė I. Šimonytė.
Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas: „Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusitarsime ir nesusiimsime ir nesugebėsime taisyklių laikytis suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“.
Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą: „Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“.
