Kadangi pirmos viruso mutacijos fiksuotos dar rugsėjo mėnesį, specialistai neslepia, kad visiškai realu, jog jis jau gali būti pasiekęs Lietuvą.
Tą antradienį tvirtino ir prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos grupės narė, profesorė Edita Sužiedėlienė:
„Greičiausiai ir Lietuvoje mes tikrai turime tų variantų, įvežtų per pastarąjį laikotarpį. (...) Bet reikia dabar greitai organizuoti stebėseną“.
Plinta 70 proc. greičiau
Mokslininkė aiškino, kad yra aptiktas naujas viruso variantas, kuriame nustatytos kelios mutacijos, kurių sankaupa viruso genome yra nemaža.
„Viena iš mutacijų, susijusi su viruso ataugėlės vienu iš svarbesnių baltymų, kuris sąveikauja su žmogaus ląstelėmis. Ta viruso atmaina per pastarąsias savaites nustatyta išplitusi Didžiojo Britanijoje, jau ir pavienės šalys fiksuoja tuos variantus“, – aiškino E. Sužiedėlienė.
Ką pabrėžia specialistai, kas šiuo metu tikrai akivaizdu – ši atmaina plinta gerokai greičiau.
„Kadangi viruso reprodukcijos rodiklis yra 0,4 aukštesnis, o tai reiškia, kad ir užkrečiamumas 70 proc. yra didesnis. Tokiu atveju virusas gali užkrėsti daugiau žmonių, jis greičiau pateka į ląsteles, jam sudaromos geresnės sąlygos plisti.
Kitaip sakant, jis tuomet laimi varžybas prieš kitus štamus ir taip jau atsitiko, kad kai kuriose Anglijos rajonuose šio viruso yra diagnozuoja jau daugiau nei 60 proc.“, – aiškino virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.
Viruso išplitimo grėsmė reali
Kiek gi naujoji viruso atmaina galėjo išplisti Europoje, dar yra klausimas, teigė gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis.
„Faktas, kad kontaktai, skrydžiai, kelionės kitu transportu iš Dž. Britanijos apriboti tik ką tik, tačiau bent tiek, tiek matoma žiniasklaidoje, viruso atmaina plito dar rugsėjį. Taigi epidemiologine prasme daug šalyje besilankiusių asmenų galėjo pabuvoti tame židinyje ir išvyki iš jo kur kas anksčiau.
Tai reiškia kad jie pasiskirstė po visą Europą, jų yra ir Lietuvoje, žmonių, atvažiavusių Kalėdoms dar iki visų ribojimų. Taigi viruso išplitimo grėsmė yra labai reali“, – konstatavo profesorius.
Priemonės pavėluotos?
Tokiu atveju, pabrėžė jis, kalbant apie įstrigusių lietuvių pargabenimą ir siekiant užkirsti kelią šios viruso atmainos plitimui, labai svarbu imtis tinkamų saugumo priemonių:
„Čia neužteks tik jiems atvykus paimti PGR testą. Kadangi inkubacinis laikotarpis trunka iki 14 dienų, tiek laiko ir šie asmenys turi būti izoliuoti. Aišku, klausimas, ar tai yra savalaikis dalykas, nes, kaip pastebėta, daug žmonių jau yra atvykę iš Dž. Britanijos iki šių priemonių.“
Portalas tv3.lt primena, kad nors šiuo metu šalyje galioja sugriežtinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, emigrantams, neturintiems būsto konkrečioje savivaldybėje, leidžiama vykti pas artimuosius.
„Galima pastebėti, kad kartais jie elgiasi labai arogantiškai, teigdami, kad jo šeimos reikalai, pamatyti vaikus, šeimos narius, yra aukščiau visko“, – pridūrė V. Usonis.
Nerimas dėl didesnio pavojingumo ir skiepų
Ne mažiau visiems svarbūs keliami klausimai – ar naujoji atmaina galėtų būti pavojingesnė ir kaip tai paveiks laukiamos vakcinos efektyvumą.
„Kiek pastebi virusologai, šiandien dar neatsakytas klausimas, kiek ši mutacijas atsiliepia ligos sunkumui. Panašu kad ne, bet tai dar nereiškia teiginio“, – sakė V. Usonis.
Optimizmo teikiančios žinios kol kas pasiekia ir dėl vakcinų – tvirtinama, kad šitas viruso pakitimas neapima tų viruso zonų, to baltymo, prieš kurį yra gaminamos vakcinos.
„Bet kuriuo atveju tai dar išlieka aktualus klausimas, į kurį dar reikia atsakyti. Visgi šiuo metu britai pranešė kaip tik skatinantys intensyvini skiepų programas“, – sakė gydytojas.
VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė portalui tv3.lt taip pat yra sakiusi, kad kol kas grėsmės skiepų efektyvumui neįžvelgtų:
„Kai kalbame apie viruso mutacijos, mums yra svarbu ne pats faktas, nes natūraliai virusas pasikeičia. Bet kalbant apie vakcinas yra svarbu, ar mutacija yra įvykusi atitinkamame baltyme, jo sekoje. Ir kol kas tų pasikeitusių aminorūgščių nėra daug.“
Pagrindinis „vaistas“ – griežtesnis karantinas
V. Usonio teigimu, jei paaiškės, kad naujoji viruso atmaina neturi įtakos nei ligos sunkumui, nei vakcinos efektyvumui, tiesiog teks susitaikyti, kad virusas plinta greičiau.
„Tačiau tokiu atveju „vaistas“ būtų vienas – dar griežtesnės karantininės priemonės. Kitas dalykas – intensyvinamos skiepijimo apimtys. Tai būtų pagrindinės priemonės.“
Netiria viruso genomo
Atmesti tikimybės, kad viruso atmaina galbūt jau kurį laiką plinta Lietuvoje ir būtent dėl to šalis taip išsiveržė į sergamumo lyderius, neleidžia ir neatliekami viruso genomo tyrimai.
„Kai turime tokią modernią laboratoriją, investuoti milžiniški pinigai, bet atsiliekant nuo viso pasaulio neatlikdami tokių tyrimų“, – sakė S. Čaplinskas.
Jis pastebėjo, kad tai atitinkamai trukdo metodiškai valdyti visą laboratorijų tinklą, nėra aiškių metodologinių rekomendacijų, kokius testus naudoti.
Profesorius pridūrė, kad jei Lietuvoje jau plistų ši atmaina, klausimas, kiek tikslios tada bus ir analitikų prognozės dėl viruso plitimo.
Ekspertai nurodė kaip prioritetą
Kaip po Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais antradienį pažymėjo jo patarėjas Simonas Krėpšta, taryba tik pakartojo savo rekomendaciją, kuri buvo pateikta dar lapkričio 16 d.
„Ji nurodo, kad siekiant apsisaugoti ar bent geriau suprasti tokias situacijas, kai vyksta viruso mutacija, būtina nuolatos Lietuvoje atlikti taip vadinamus viruso genomo sekvenacijos tyrimus tam, kad žinotume kokio tipo mutacijos ir kaip plačiai Lietuvoje išplitusios.
Tam, be abejo, reikia centrinių spendimų, finansavimo ir programos, kuris atliktų keletą šimtų genomo tyrimų nuolatos, kiekvieną savaitę“, – kalbėjo jis.
