2020–2024 metų Seimo kadencijoje trys partijos priskiria save opozicijai, tai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija.
Bendro susitarimo nesieks
Praėjusią savaitę LSDP prezidiumas nusprendė nepasirašyti opozicijos bendradarbiavimo susitarimo. Pasak socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko, tokio susitarimo sudarymas šiuo metu nebūtų nei aktualus, nei tikslingas.
„Socialdemokratai turi savo darbotvarkę, kurios įgyvendinimui ir dės visas pastangas. O rašytiniai susitarimai tarp opozicinių frakcijų šiame etape – ypač kai iš opozicijos „iškrito“ Darbo partija ir pasirinko bendradarbiavimą su konservatoriais – nėra tikslingi, nes bendros politinės darbotvarkės nėra“, – sprendimą komentavo G. Paluckas.
Tuo metu Darbo partija neigia socdemų žodžius, kad nebepriklauso opozicijai. Partija neskuba atmesti galimybės pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su kolegomis opozicijoje, tačiau akcentuoja, kad tai priklausys nuo valstiečių.
„Manau, kad nieko čia tokio baisaus nebūtų. Jeigu valstiečiai to norės. Nes jie paskutiniu metu jaučiasi emocionaliai, daug labai emocijų jų retorikoje ir žodžiuose, mažai konstruktyvumo ir bendrų sprendimų paieškos. Jeigu tas pasikeis, manau, viskas įmanoma“, – tv3.lt kalbėjo Seimo vicepirmininkas, darbietis Andrius Mazuronis.
Jis akcentavo, kad partija siekia konstruktyvaus opozicinių jėgų bendradarbiavimo, kad visiems pavyktų pasiekti savo tikslų.
„Nenorime tuščių emocijų ir vienas ant kito tuščio purvo pylimo, kaip dabar vyksta. Labai tikiuosi, kad tai greitai baigsis ir mes galėsime konstruktyviai, opozicijoje dirbdami, judėti į priekį, kiekvienas bandydami pristatyti savo sprendimus ar pasiūlymus būsimai Vyriausybės programai ar kažkokias naujas idėjas“, – sakė A. Mazuronis.
Dvi šešėlinės Vyriausybės
Spalio pabaigoje G. Paluckas svarstė, kad socdemai kurs dalinį šešėlinį kabinetą, nes dėl frakcijos narių skaičiaus ir besidubliuojančių kompetencijų nebus pajėgūs suburti viso kabineto.
Tačiau 13 partijos narių Seime vienijančios LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pastebi, kad šešėlinį ministrų kabinetą sudaryti gali ne tik Seimo nariai. Tiesa, jo teigimu, šešėlinės socdemų Vyriausybės klausimas tebėra teorinis.
„Apie tai nešnekėjome dar nei frakcijoje, nei partijoje. Teorinis [klausimas] lieka. Jeigu bus toks noras, suformuosime, tik klausimas – vieni ar su kažkuo.
Mes neisime konservatorių žingsniais, visus Seimo narius padaryti ministrais nėra pats teisingiausias sprendimas. Vis tiek žmogus turi išmanyti tą sritį. Partijoje yra daug žmonių, be pašalinių, aplinkinių specialistų yra daug partiečių. Manau, kad šešėlinę Vyriausybę surinkti mums nėra didelės problemos“, – tv3.lt kalbėjo A. Sysas.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sako jau formuojanti šešėlinę Vyriausybę, kuri yra stipresnė ir pranašesnė už valdančiosios daugumos.
„Esu kreipęsis į Saulių Skvernelį formuoti šešėlinę Vyriausybę, esu gavęs jo pasiūlymus. Ir dabar mes turime partijoje sutarti dėl tų pozicijų. Tai yra mūsų šešėlinė Vyriausybė, žiūrint į tą Vyriausybę, kurią formuoja Šimonytė, aišku, kartais labiau pajėgi ir daugiau patyrimo turinti.
Dirbant opozicijoje labai svarbu, kad visuomenė matytų, kokius sprendimus, kokioje srityje valdžia priima neteisingai, kad tai būtų argumentuojama. Gaila, mes tuos ketverius metus, kai vadovavome Vyriausybei, neturėjome šešėlinės Vyriausybės“, – tv3.lt kalbėjo LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Jis patvirtino, kad šešėlinio ministro pirmininko postas atiteks Sauliui Skverneliui, o likusį kabinetą daugiausiai sudarys LVŽS frakcijos nariai.
„Ne tik frakcijos nariai, bet dauguma jų, be abejonės, bus frakcijos nariai, nes taip lengviau dirbti. Turime frakcijoje visą eilę buvusių ministrų, buvusių komitetų pirmininkų, mūsų frakcija yra labai, labai stipri ir iš jos bus tikrai sudarytas pagrindas šešėlinės Vyriausybės“, – patikino R. Karbauskis.
Tuo metu Darbo partija sako apie šešėlinį ministrų kabinetą nesvarsčiusi.
„Kol kas tokios idėjos mes nebuvome kėlę, nes, tiesą pasakius, nelabai poreikio matome. Jeigu reikėtų, manau, tikrai galėtume tą padaryti“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Opozicijos lyderio klausimas pakibo ore
Praėjusią savaitę opozicinių partijų lyderiai Seime aptarė galimą bendradarbiavimą. Valstiečiai partijoms siūlė, kad opozicijos lyderis, kaip ir praėjusią kadenciją, galėtų būti keičiamas rotacijos principu.
Tačiau LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas tvirtina, kad socialdemokratai kol kas atsitraukia nuo tokių diskusijų.
„Kol kas nesiveliame į tą diskusiją. Reikia pradėti dirbti, pasižiūrėti. Apskritai, opozicijos lyderis atsiranda, kai atsiranda [Vyriausybės] programa ir jai reikia oponuoti“, – teigė A. Sysas.
Keliuose susitikimuose dėl bendro opozicijos darbo dalyvavęs A. Mazuronis sako, kad kol kas jokių konkrečių sprendimų dėl šių pareigų nepriimta.
„Šneka abstrakti buvo, nieko ten konkretaus“, – tv3.lt sakė A. Mazuronis.
R. Karbauskis patvirtino, kad kol kas opozicijos lyderio klausimas nėra sprendžiamas niekaip.
„Mes neturime pakankamai žmonių frakcijoje, kad galėtume turėti vieni opozicijos lyderį. Sudaryti koaliciją kol kas niekas nepareiškė noro. Socialdemokratai pareiškė, kad jie nedarys. Dabar nevyksta nieko“, – sakė R. Karbauskis.
Valstiečių lyderis pridūrė laukiantis pirmųjų balsavimų, ypač antradienį vyksiančio balsavimo dėl Ingridos Šimonytės patvirtinimo ministre pirmininke. Tuomet, pasak R. Karbauskio, ir turėtų paaiškėti, kas bus tikroji opozicija.
„Mes net neįsivaizduojame, kaip balsuos Darbo partija. Nes viena yra pasiskelbti opozicija, kita – ja iš tikrųjų būti. Tai mes kol kas dar nežinome, mums dar nėra iki galo aišku, ar jie iš tikrųjų balsuos, kaip opozicija.
Antradienį visi, kurie balsuos prieš skyrimą Šimonytės premjere, jie, logiškai mąstant, pirmą žingsnį žengė opozicinį. Nes po to [seks balsavimai] prieš programą, prieš biudžetą“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Iš viso opozicinės frakcijos vienija 55 Seimo narius, valdančioji dauguma – 74. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija svarstys R. Karbauskio prašymą atisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju opozicija vienytų 54 Seimo narius.
