Pirmajame rinkimų ture pergales vienmandatėse apygardose užsitikrino trys kandidatai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Ingrida Šimonytė Antakalnyje, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas Česlavas Olševskis Medininkuose ir jo bendrapartietė Beata Petkevič Šalčininkuose.
Antrajame ture spręsis 68 mandatų likimas, atmetus Pasaulio lietuvių ir penkių didžiausių šalies miestų apygardas, 40 kovos dėl Seimo nario kėdės vyks šalies regionuose. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas gali lemti šių apygardų rinkėjų pasirinkimą antrajame ture.
Regionuose – ne viena valstiečių ir konservatorių dvikova
Kaip ir prieš ketverius metus, taip ir šiemet pagrindinė kova vienmandatėse vyks tarp valstiečių ir konservatorių. 2016 m. valstiečių kandidatai laimėjo praktiškai visas dvikovas ir tai nusvėrė koalicijos formavimo svarstykles jų naudai.
Iš viso Lietuvoje išvysime 25 valstiečių ir konservatorių dvikovas, regionuose – 13 susirėmimų. Ne kartą politikos ekspertai pažymėjo, kad konservatoriai turi savo rinkėjų lubas, jiems sunku pritraukti papildomo palaikymo, o 2016 m. daugiau žmonių balsavo ne už valstiečius, o prieš konservatorius.
Kitą vertus, Lietuvos rinkėjai dažnai nebūna pakantūs ir po ketverių metų kadencijos nesismulkindami baudžia valdžios atstovus. Tad, koks scenarijus susiklostys 2020 m. rinkimuose – daugiau balsų prieš susilauks konservatoriai ar valdantieji valstiečiai?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga įsitikinęs, kad stipresnis balsas bus prieš konservatorius.
„Šita taisyklė, kuri buvo labai veiksminga ir parodė savo galią per praėjusius Seimo rinkimus, ji nublankusi, bet vis dar veikia. <...> Mano prognozė, kad visi kiti vienysis prieš konservatorius“, – teigė pašnekovas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė svarsto, kad aiškaus atsakymo, kieno nemėgiamumas paims viršų, nėra.
„Šitos dvikovos gali būti pakankamai apylygės, aišku, kur nėra tokių superžvaigždžių nacionaliniu ar vietiniu lygmeniu. Tik po antro turo pamatysime, kas šiuo atveju buvo labiau nemėgstamas“, – kalbėjo politologė.
Nors dažnai kalbama apie ištikimą TS-LKD rinkėją, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, per ketverius metus atsirado ir kritinė dalis valstiečiams lojalių piliečių.
„Kur nukeliaus likusieji balsai ir ką jie rinksis labiau bausti, matysime po rinkimų“, – sakė pašnekovė.
Lietuvos žalioji banga nebenuplaus
Po 2016 m. rinkimų buvo juokaujama, kad Lietuvą nuplovė „žalioji banga“, nes daugelyje apygardų laimėjo valstiečių kandidatai, tad tos apygardos rinkimų žemėlapyje nusidažydavo žaliai.
Šiemet tokios „žaliosios bangos“ politologai neprognozuoja. Pirmiausia dėl to, kad konservatoriai turi daug daugiau kandidatų antrajame ture nei valstiečiai.
„Manau, kad gali būti korekcijų, palyginus su pirmuoju turu, bet tokios žaliosios bangos nebus“, – įsitikinęs S. Spurga.
I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, tose apygardose, kuriose valstiečių ir konservatorių kandidatų rezultatai po pirmojo turo yra panašūs, daug ką lems artimiausių savaičių komunikacija.
Politologė pastebi, kad darbai jau vyksta – valstiečiai aplink save buria centro-kairės partijų palaikymą, o konservatoriai rinkėją bando pritraukti pasikeitusia retorika.
„Konservatorių tonas pasidarė gerokai atsargesnis ir netgi įtraukesnis. Tai bandymas tiek mobilizuoti savo rinkėją, tiek demobilizuoti savo nemėgėją, priversti jį likti namuose, nebūtinai bausti konservatorių kandidatą. <...> Partijų toks apžaidimas ir komunikacija ateinančią pusantros savaitės bus lemiamas veiksnys tose apygardose, kuriose nėra tokių ryškių žvaigždžių, ir tai nusvers lėkštutę į vieną ar kitą pusę“, – samprotavo politologė.
Savivaldos palaikymas – (ne)svarbus
Kalbant apie rinkimus vienmandatėse apygardose, bandoma žiūrėti ir į tai, kas turi didžiausią įtaką vietos savivaldoje. Visgi šiuose rinkimuose tai ne visada buvo lemiamas veiksnys, ypač socialdemokratams – jų partijų valdomose Alytaus ir Marijampolės savivaldybėse socialdemokratų kandidatas net neperėjo į antrąjį turą, o raudona spalva politiniame žemėlapyje dažnai nusidažančioje Utenoje partijos lyderis Gintautas Paluckas svariai atsilieka prieš konservatorių Edmundą Pupinį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologo Mindaugo Jurkyno nuomone, rinkėjas nebūtinai sieja, kas tuo metu yra rajono meras, ir kas kandidatuoja jo apygardoje.
„Atitinkamai žmonės renkasi turbūt pirmiausiai žiūrėdami į asmenybę ar jos charizmą, ar skandalų neturėjimą, idėją, naujovę, gerovės valstybę, tarkime.
Tada jie žiūri į partinę priklausomybę, čia daugiau gal vienmandatėse – kas toksai, iš kokios partijos, partija gerai vertinama ar negerai.
Trečia, aš manau, žmonės žiūri, kaip kiti remia – ar tai yra antrasis pasirinkimas, ar ne. Nes žmonės eina balsuoti už savo partiją, bet yra kažkokia kita partija, kuri, tarkime, mažiau bloga. Jeigu mažiau blogos partijos atstovai paremia tavo kandidatą arba atvirkščiai, tai irgi gali paveikti. Bet tai tikrai nėra pirminis veiksnys“, – samprotavo M. Jurkynas.
Paluckui lengva nebus
Kai daugelis partijų lyderių savo laimę bando didmiesčiuose, socialdemokratų vedlys G. Paluckas nusprendė kandidatuoti Utenoje.
I. Petronytė-Urbonavičienė tvirtina, kad G. Palucko ir E. Pupinio dvikovos baigtis sunkiai nuspėjama, tačiau labai įdomi.
„Vieną vertus, sutinkame partijos, turinčios nemenką rinkėjų bazę Utenoje, lyderį. Ir jis pats tikrai nėra kažkoks nemėgstamiausias politikas. Jaunas, partijos pirmininkas, kuriam ne itin sekėsi ankstesniuose rinkimuose, o tai irgi gali kažkiek skatinti tą socialdemokratų rinkėją ateiti ir nubalsuoti.
Iš kitos pusės, E. Pupinis yra kandidatas, kuris ne vieną kartą uteniškių rinktas, tai į mero postą, tai į Seimą. Iš esmės patyręs, atstovavęs, mylėtas ir rinktas.
Kiekvienas kandidatas turi savų privalumų, kiekvienas turi savų trūkumų. Iš vienos pusės, E. Pupiniui koją gali pakišti visur minimas konservatorių prakeiksmas. Iš kitos pusės, kalbant apie G. Palucką, iki tol jis su Utena nelabai ką bendro turėjo. Pats rinkiminėje kampanijoje iš savęs gana ironiškai juokėsi, kad yra importinis jaunikis“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
M. Jurkyno nuomone, jei G. Paluckas laimi Utenoje ir tampa Seimo nariu, jis įrodo partijai, kad gali laimėti rinkimus prieš tai nebuvęs parlamente.
„Bet, jeigu jis pralaimi, <...> tai yra visiškas fiasko. Iš esmės partijoje turėtų būti keliamas klausimas dėl lyderio atsakomybės, kurio, sakykim, ar strategija, ar idėjos, ar įvaizdis, lyderystė nepateisino partijos lūkesčių ir turi būti ieškomas naujas lyderis“, – svarstė profesorius.
Gargžduose – Gražulio fenomenas
Kitą daugelio akį traukianti apygarda – Gargždai. Čia į antrąjį rinkimų turą išėjo ne vieno skandalo šleifą šią kadenciją nešęs Petras Gražulis ir konservatorė Rasa Petrauskienė.
Interneto komentatoriai vedė paralelę tarp situacijos šiais metais Gargžduose ir 2016 m. Naujojoje Vilnioje, kur nemažai žmonių agitavo susivienyti ir balsuoti taip, kad Algirdas Paleckis nepatektų į Seimą.
I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, tai, kad visi likę kandidatai Gargžduose susivienys ir kvies nepalaikyti P. Gražulio, nebūtinai reikš, kad rinkėjai vadovausis tokiomis rekomendacijomis.
„Petro Gražulio fenomenas išlieka ir tebėra mįslė. Jis moka bendrauti su savo rinkėjais, moka juos paveikti ir nepaneigsime, kad jis yra charizmatiškas politikas. Ir vien tas kitų politikų nusigręžimas ir nepalaikymas, kažkoks susivienijimas prieš P. Gražulį, nebūtinai reikš, kad ir rinkėjai mobilizuosis prieš jį. Sakyčiau, kad čia rinkimų baigtis nėra aiški“, – sakė politologė.
Regionuose vienmandatėse apygardose taip pat kovos:
Marijampolės apygarda: konservatorius Andrius Vyšniauskas (23 proc.) ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas (20,5 proc).
Alytaus apygarda: konservatorius Povilas Labukas (17,5 proc.) ir save išsikėlęs Vytautas Bakas (17 proc.).
Šilutės apygarda: konservatorė Sandra Tamašauskienė (24 proc.) ir „socialdarbietis“ Zigmantas Balčytis (19,5 proc.).
Aukštaitijos apygarda: „valstiečių“ kandidatė Guoda Burokienė (21 proc.) ir konservatorių kandidatė Jurga Girdzijauskienė (19 proc.).
Tauragės apygarda: socialdemokratas Darius Petrošius (24 proc.) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Romualdas Vaitkus (19 proc.).
Plungės-Rietavo apygarda: Liberalų sąjūdžio kandidatas Jonas Varkalys (28 proc.) ir konservatorius Jurgis Razma (25 proc.).
Mėguvos apygarda: konservatorius Mindaugas Skritulskas (27 proc.) ir „valstietis“ Romandas Žiubrys (13 proc.).
Kuršo apygarda: „valstiečių“ keliamas Seimo narys Antanas Vinkus (28 proc.) ir konservatorius Juozas Mažeika (20 proc.).
Mažeikių apygarda: „valstiečių“ kandidatė Laima Nagienė (27 proc.) ir konservatorė Lina Rimkienė (15 proc.).
Žemaitijos šiaurinė apygarda: „valstietis“ Seimo narys Valius Ąžuolas (42 proc.) ir socialdemokratas Tomas Martinaitis (16 proc.).
Telšių apygarda: „darbietis“ Seimo narys Valentinas Bukauskas (26 proc.) ir Centro partijos-tautininkų kandidatas Algirdas Bacevičius (15 proc.).
Kelmės-Šilalės apygarda: partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (28 proc.) ir konservatorius Jonas Gudauskas (24 proc.).
Raseinių-Kėdainių apygarda: „valstietis“ Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius (26,67 proc.) ir konservatorius Vidmantas Merkliopas (15,94 proc.).
Kėdainių apygarda: save išsikėlęs Seimo narys Darius Kaminskas (33 proc.) ir socialdemokratas Tomas Bičiūnas (22 proc.).
Radviliškio-Tytuvėnų apygarda: konservatorius Antanas Čepononis (30,5 proc.) ir „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas (14 proc.).
Šiaulių krašto apygarda: „valstietė“ Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė (40 proc.) ir konservatorius Kęstutis Masiulis (15 proc.).
Žiemgalos vakarinė apygarda: socialdemokratas Liudas Jonaitis (27 proc.) ir „valstiečių“ kandidatas Arūnas Gumuliauskas (20 proc.).
Žiemgalos rytinė apygarda: konservatorius Antanas Matulas (31 proc.) ir „valstietė“ Neringa Trinskienė (15 proc.).
Sėlos vakarinė apygarda: save išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas (17 proc.) ir konservatorių kandidatas Matas Maldeikis (14 proc.).
Deltuvos šiaurinė apygarda: „valstietis“ Tomas Tomilinas (22 proc.) ir konservatorius Sergejus Jovaiša (21 proc.).
Sėlos rytinė apygarda: socialdemokratas Vidmantas Kanopa (23 proc.) ir save išsikėlęs Seimo narys Raimundas Martinėlis (18,5 proc.).
Nalšios šiaurinė apygarda: „valstiečių“ keliamas Seimo narys Algimantas Dumbrava (40 proc.) ir „darbietis“ Rimvydas Podolskis (11 proc.).
Nalšios pietinė apygarda: „valstietis“ Gintautas Kindurys (19 proc.) ir Socialdemokratų partijos kandidatas Šarūnas Birutis (18 proc.).
Molėtų-Širvintų apygarda: „socialdarbietis“ Jonas Pinskus (24 proc.) ir konservatorius Valentinas Stundys (19 proc.).
Nemenčinės apygarda: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė (37 proc.) ir konservatorių kandidatas Justas Džiugelis (21 proc.).
Trakų–Vievio apygarda: Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė (24 proc.) ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas (16 proc.).
Kaišiadorių-Elektrėnų apygarda: konservatorius Audronius Ažubalis (17 proc.) ir Laisvės partijos kandidatė Silva Lengvinienė (16,5 proc.).
Jonavos apygarda: socialdemokratas Eugenijus Sabutis (33 proc.) ir „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius (18 proc.).
Deltuvos pietinė apygarda: konservatorė Agnė Balčiūnienė (21,5 proc.) ir „valstietis“ Juozas Varžgalys (18,5 proc.).
Karšuvos apygarda: Liberalų sąjūdžio kandidatas Ričardas Juška (29 proc.) ir konservatorius Daivaras Rybakovas (18 proc.).
Sūduvos pietinės apygarda: „valstietis“ Kęstutis Mažeika (26 proc.) ir konservatorius Vaidas Šalaševičius (17 proc.).
Sūduvos šiaurinė apygarda: konservatorė Irena Haase (30 proc.) ir „valstiečių“ kandidatas Giedrius Siurplys (19 proc.).
Raudondvario apygarda: Liberalų sąjūdžio kandidatas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (26,21 proc.) ir socialdemokratė Seimo narė Raminta Popovienė (25 proc.).
Garliavos apygarda: konservatorius Justinas Urbanavičius (32,5 proc.) ir socialdemokratas Paulius Visockas (19,5 proc.).
Dainavos apygarda: „socialdarbietis“ Andrius Palionis (28 proc.) ir socialdemokratė Jūratė Zailskienė (16 proc.).
Vilkaviškio apygarda: Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius (30 proc.) ir „valstietis“ Kęstutis Smirnovas (23 proc.).
Dzūkijos apygarda: konservatorius Laurynas Kasčiūnas (19 proc.) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Juozas Baublys (18 proc.).
Jotvingių apygarda: „valstiečių“ iškeltas Zenonas Streikus (25 proc.) ir konservatorius Vilius Semeška (19 proc.).
