Kalbėdama apie dabartinius iššūkius organizuojant ligoninės darbą ir stengiantis saugiai atnaujinti kuo daugiau paslaugų pacientams, įstaigos atstovė pabrėžė, kad dirbti taip, kaip iki karantino, nepavyks.
„Viruso pavojus ir toliau išlieka. Tačiau mūsų ligoninės nepritaikytos atskiriems srautams – visur bendri koridoriai, tualetai, bendras laukiamasis, bendras kompiuterinis tomografas.
Visa tai išskirstyti tokiomis sąlygomis, kad ir kiek stengtumėmės, yra labai sudėtinga. Iš esmės negelbėja net tai, kad buvo pastatytas infekcinių ligų korpusas, nes jis irgi nepritaikytas atskirti pacientų srautams ir pan.“, – opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iniciatyva Seime surengtoje diskusijoje konstatavo ji.
Klinikų atstovė pridūrė, kad jau dabar teikiant 75 proc. ambulatorinių paslaugų sudėtinga išvengti pacientų būriavimosi, nes viskas, kaip ir daugelyje įstaigų, yra centralizuota.
„Stacionaro paslaugų atnaujinam, kiek galim, nuo birželio apimtis padidinom iki 80 proc. Tačiau visko nutinka, vėl tenka jas pristabdyti“, – sakė pavaduotoja.
Ji kartu pabrėžė, kad dirbti tenka mokytis iš užsienio kolegų, nes operacijų vadovo sprendimai ne visada padeda.
„Vis išeina nauji įsakymai ir vis kažkas keičiama. Ateini į darbą ir randi pasirašytą dar kažkokį dokumentą, kuris jau nuo vakar galioja. Tai išbalansuoja ligoninės veiklą“, – kalbėjo medicinos direktoriaus pavaduotoja.
Pamiršta, kas yra pandemija
Pasak J. Jakutienės, Lietuva buvo primiršusi pavojingas infekcijas ir pandemijas.
„Laimei, mums pasisekė, kad neperkėlėme į naują pastatą tuberkuliozės pacientų, kurie liko Antakalnyje apgriuvusiuose pastatuose ir naujajame centre buvo įsteigtas COVID skyrius“, – kalbėjo ji.
Medikė priminė, kad būtinoji pagalba karantino metu buvo teikiama, bet sudarant srautus, komandas nukentėjo ir kitų padalinių darbas.
„Be to, ką laikysime planinėmis paslaugomis, kurios buvo sustabdytos? Onkologinė pagalba, transplantacijos, akušerija ginekologiją – tai būtinos paslaugos.
Taigi realiai mes teikėme daug tos pagalbos karantino metu, nesakau, kad pandemijos atžvilgiu tai yra gerai, bet tai buvo reikalinga neatsižvelgiant į nieką“, – sakė ji.
Skylė dėl infektologų
Jos teigimu, didžiulė problema, kad infekcinių ligų gydytojai buvo visai pamirštas reikalas Lietuvoje.
„Lietuvoje nėra infektologų, tai, kiek turėjome infekcinių ligų gydytojus iki tol, jie vos padengdavo postą atsiradus būtinybei gydyti tuos pacientus, gydytojus ėmėme iš visų kitų padalinių, jie ėjo savanorišku principu. Bet prašėme ir padalinių vadovų, nes dalis iškrisdavo, turėdavo išeiti į izoliaciją.
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis portalui taip pat yra užsiminęs apie šią, ypač pandemijos metu apnuogintą, problemą.
„Šių specialistų galime suskaičiuoti ant rankų pirštų. Jų realiai yra tik didžiosiose šalies ligoninėse. Mes jau seniai sumažinome ruošiamų infektologų skaičių, nes laikyta, kad ši specialybė nebereikalinga, nes nėra infekcinių ligų.
Dabar jau reikėtų pagalvoti, ruošti rezidentus, kad jie būtų apmokomi, kad žinotų, kas tai per liga yra, kad galėtų padėti. Mūsų medikų žinios, ypač periferijoje, apie koronavirusą yra labai minimalios, nes nėra daroma jokių mokymų rajonuose. Negana to, dalis gydytojų rajonuose ir į pensiją išeina ir tai tikrai blogina situacija“, – kalbėjo profesorius.
Papildomi krūviai dėl darbuotojų testavimo
Klinikų atstovė sutiko, kad dalis pacientų patys bijojo kreiptis pagalbos ir iki šiol bijo tą daryti. Tačiau kiti į įstaigą veržiasi dideliu srautu.
Nors įprasta, kad pacientų testavimas prieš patenkant į stacionarą būtinas, ne mažiau iššūkių kelia ir žmogiškųjų resursų reikalauja darbuotojų sveikatos tikrinimas.
„Fiziškai ištestuoti 6000 darbuotojų per 7 dienas fiziškai yra neįmanoma. Tai kasdien testuojame po 400–450. Tačiau visos šitos priemonės reikalauja daug žmogiškų resursų, kur galėtų būti panaudojami kažkur kitur.
Atrodo, užtenka paimti mėginį, bet vienam darbuotojui reikia užpildyti 4 statistines formas, kurios turi patekti į elektroninę sistemą. Vien tam dirba papildomas personalas, nepriiminėja pacientų“, – pabrėžė ji.
J. Jakutienės teigimu, paslaugų prieinamumo nedidina ir tai, kad po draudimų išleisti medicinos darbuotojus atostogų dabar tai jau leidžiama.
„Buvo uždrausta išleisti darbuotojus atostogų. Tačiau tikrai ne visiems, kurie negalėjo dirbti vienuose skyriuose, išėjo prisitaikyti Covid skyriuje.
Dabar jie jau eina atostogų ir turi tam teisę, mat šiuo laikotarpiu irgi patyrė didelę įtampą ir nerimą. O kai tokia specialistų būsena, tai kaip padėti pacientui?“ – dėstė J. Jakutienė.
