Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbanti gydytoja Solveiga Umbrasaitė atvirai sako nežinanti, kaip reikės dirbti.
„Mano situacija tokia – dirbu reanimacijoje, kur gydomi vaikai su įgimtomis širdies ydomis, kur šiaip joks gripas, nei Covid-19 negali patekti. Kita mano veikla – privačioje gydymo įstaigoje, kur yra ambulatoriniai pacientai.
Tai, kas yra siūloma dabar, darbas ciklais, tai yra nerealu ir neadekvatu. Visų pirma, net tokio termino kaip ciklinis darbas nėra. Kai dar prieš mėnesį ministras aiškino, kad vieną dieną gal vienoje įstaigoje dirbtum, kitą dieną – kitoje, tai gal dar kažkiek realu. Bet jei žmogus pilnu krūviu dirba ligoninėje, kažkur 168 valandas, tai neįmanoma.
Sako, darykite pertrauką ir eikite kitur dirbti. Tai pagal Darbo inspekciją mes net negalime per savaitę dirbti daugiau valandų, nei nurodyta. O dabar vos ne non stop turi dirbti vienoje įstaigoje, tada kažkokia mistinė pertrauka, o tada realiai nelieka dienų į kitą vietą eiti“, – situaciją komentavo gydytoja.
Jos teigimu, tokiu atveju sudaromos sąlygos, kad realiai pats medikas turės pasirinkti, kokioje įstaigoje dirbti.
„Tačiau aš turiu tris licencijas ir, jei nedirbčiau viename iš darbų, tai tektų stabdyti ir licenciją. Jau nekalbu apie finansinius dalykus, nors ir teigiama, kad tokiu atveju, kai dirbti neišeina, apmokės kita darbovietė. Tačiau tai nerealu, kaip ir su algų padidinimais“, – piktinosi medikė.
Toliau ribojamas paslaugų teikimas
Pašnekovė tikino, kad visi medikai patyrė šoką, skyrių vedėjai pasimetę – griūna tiek gydytojų darbo grafikai, pacientų registracijos. Juo labiau kad dirbančiųjų vienoje gydymo įstaigoje medikų – mažuma, todėl pagalba pacientams gali būti labai apribota.
„Iki šiol du mėnesius 90 proc. specialistų nedirbo ir visas dėmesys buvo skirtas Covid-19 pacientams. Buvo teikiama tik ta būtinoji pagalba.
Bet nereikia pamiršti, kad visi juk laikomės tų pačių reikalavimų nuo vasario mėnesio, turime apsaugas, o kai viskas jau ramu, kai po truputį įvairūs specialistai vėl gali pradėti teikti pagalbą, tada lyg iš giedro dangaus priima tokį sprendimą. Ir neaišku, kiek laiko taip gali būti“, – kalbėjo intensyviosios terapijos gydytoja.
Anot S. Umbrasaitės, skaudina ir tai, kad dabar medikai vos ne fanatiškai laikomi tais, kurie pasėja infekciją.
„Jei kokius kasininkus tirtų taip pat dažnai kaip ir mus, tai būtų daug didesnis užsikrėtusiųjų skaičius nei tarp medikų. Mes tiesiog dirbame tokioje vietoje, kur daug testuoja. Teoriškai greičiau aš galėčiau parduotuvėje, o ne darbo vietoje susitikti su Covid-19 infekuotu asmeniu“, – pabrėžė ji.
Tikimybė užsikrėsti didesnė parduotuvėje
Nuostabos dėl tokio sprendimo komentuodamas situaciją neslėpė ir Lietuvos rajonų ligonių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
„Jaučiamės keistai, nes pačioje pradžioje, kai buvo didžiulė kryžminės taršos rizika ir dirbome su tokia apsauga, kokią turėjome, tada viskas buvo gerai. O dabar, kai esame pilnai bent jau kažkuriam laikui apsirūpinę, žinome taisykles, kaip elgtis su pacientu, apsauga, esame pagal ministro rekomendacijas apsaugoję darbuotojus nuo galimo užsikrėtimo pavojaus, vėl pradedama gąsdinti užsikrėtimais.
Tai gal pradėkite nuo to, ar yra tokių atvejų buvę, kokia epidemiologinė situacija, ar tai buvo išaiškinta, kad tikrai pernešė, ar tikrai laikėsi priemonių naudojimo tvarkos“, – kalbėjo jis.
V. Sudario įsitikinimu, jei laikomasi visų saugumo reikalavimų, apsauginių priemonių naudojimo, rizika užsikrėsti yra labai maža: „Ji didesnė yra einant kažkur į parduotuvę, prekybos centrą, bendraujant su namiškiais.“
Kas atsakys už kitus pacientus?
Paklaustas, kaip reaguojantis į ministro žodžius, kad jei infekcija ligoninėje visgi išplistų, už tai turėtų atsakyti jos vadovas, pašnekovas atsakomybės nesipurtė, tačiau klausė, kas atsakys už kitų pacientų sveikatos būklės pablogėjimą?
„Gal vieną kartą nustokime viską „karti“ ant vadovų: nepakėlei algų, nors ir nedavė pinigų, už tai atsakingas, pasirašom kolektyvinę sutartį su atitinkamais algų lygiais, kalti vadovai, nes lėšų nėra, uždarom paslaugas, neleidžiam teikti, vadovai kalti, kad nėra srautų. Tad gal pasižiūrėkime realybei į akis?
Kas atsakys už visuomenės sveikatą, tų žmonių gydymą, kurie serga ne vien Covid-19? Ir vėl vadovai atsakys už tai? Turime atsisukti į žmonių sveikatą, jiems reikia paslaugų, mūsų tokia profesija, kad turime jiems padėti ir gelbėti“ – sakė Pakruojo ligoninės direktorius.
Kirs ir privačioms gydymo įstaigoms
Jis sutiko, kad Covid-19 skyriuose dirbantys specialistai neturėtų dirbti niekur kitur, tačiau yra daugybė kitų specialistų.
„Kuo dabar dėtas akių gydytojas, kuris dirba vienoje ir kitoje konsultacinėje poliklinikoje, kuris naudoja reikiamas apsaugines priemones, žinodamas, kad pacientas teoriškai gali būti viruso nešiotojas?“ – dėstė V. Sudaris.
Jo teigimu, žiūrint į bendrą tinklą, tai žlugdo ne vien rajono, bet ir regioninių ligoninių darbą. „Be to, tai liečia ne tik regionus, bet ir privačias gydymo įstaigas, miestus. Nes privačios gydymo įtaigos, ypač antro lygio, praktiškai visos užsidarytų, nes daugelis gydytojų dirba ne viename darbe“, – įspėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį pasirašytame jo kaip operacijų vadovo sprendime nurodoma, jog asmens sveikatos priežiūros specialistų darbas, jeigu jie dirba daugiau nei vienoje įstaigoje, organizuojamos ciklais kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Sprendime nurodoma, jog „ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“.
Teigiama, jog tokiu apribojimu siekiama išvengti kryžminės taršos.
Veryga: gali tekti uždaryti ne vieną ligoninę
Ketvirtadienį klausiamas, ar tokie sprendimai adekvatūs, A. Veryga įspėjo dėl galimų grėsmių to nesilaikant.
„Labai gaila, kad nepraėjo kelios savaitės ir užmiršome, kas yra infekcija, infekcijų kontrolė ir tai į pirmą vietą iškeliame dalykus, kurie kaip ir anuliuoja poreikius valdyti epidemijas ir panašiai.
Dar prieš mėnesį buvo kalbama apie medikų darbo vietų deklaravimą, jau tada minėjome, kad negali būti prievolės medikui nustatyti, kiek vietų jis gali dirbti, nes to neleidžia Darbo kodeksas“, – Seime kalbėjo jis.
A. Veryga pabrėžė, kad tai ir yra tik rekomendacija, kuri yra pateikta įstaigų vadovams, kaip organizuoti savo veiklą.
„Naudodamasis proga tiesiog noriu priminti, kokie yra infekcijų kontrolės principai ir kas atsitiks su įstaigomis, kur dirbs tas pats medikas, nesvarbu, kas tai bus – medikas, slaugytojas, odontologas.
Jei bus nustatyta, kad žmogus yra užsikrėtęs ir jei dirbo 5-iose įstaigose – nesvarbu, dėl kokios priežasties, gero, blogo gyvenimo, dėl to, kad ten trūksta specialistų – tai visose tose 5 įstaigose aukšto kontakto asmenys bus 14-kai dienų izoliuoti.
Taip pat bus ieškoma visų pacientų, su kuriais jie dirbo. Ir galios ta pati tarka. Ir jei taip atsitiks, tai „išsijungs“ ne viena, o 5–7 įstaigos ir kaip tada, jūsų supratimu, – pagerės ar pablogės paslaugų prieinamumas? Mano supratimu, tada jis taps nulinis. Taigi tai yra rekomendacija, jos galima nesilaikyti, bet reikia suvokti, kokios laukia pasekmės“, – įspėjo sveikatos apsaugos ministras.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad nauji teikiami reikalavimai planinėms paslaugoms atverti įstaigoms dar kelia daug klausimų.
