Nors kai kurios įstaigos jau paskelbė atnaujinusios darbą arba ruošiasi tą padaryti bent artimiausiu metu, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos nario, gydytojo urologo dr. Roberto Adomaičio teigimu, pabandžius planuotis darbus ir papunkčiui analizuoti dabartinius sveikatos apsaugos ministro įsakymus, aiškėja, kad tai sunkiai suvokiami ir vargiai įgyvendinami raštai.
„Dabar turime aštrėjančią situaciją – per tą pusantro mėnesio, kai yra didžiąja dalimi „išjungtos“ planinės paslaugos poliklinikose, stipriai išaugo sunkių pacientų stacionaruose skaičius, o efektyviai veikiančių stacionarų regionuose beveik neliko. Atidėliojant kreipimąsi į gydytoją lėtinių ligų pacientų būklė blogėja ir jiems nepakanka pratęsti gydymo, o jį koreguoti nebuvo pakankamų sąlygų.
Ligoninės ta apimtimi, kokią pagalbą gali teikti šiuo metu, jau kemšasi ne COVID-19 pacientais, o stipriai pablogėjusių lėtinių būklių ligoniais. Vis dėlto klausimas, ar gydymo įstaigų veiklos atnaujinimui keliamais reikalavimais išties galima šią situaciją pakeisti“, – dėstė pašnekovas.
Atitolins pagalbą regionams?
Jo teigimu, tam, kad mažėtų sunkių ligonių priėmimo skyriuose, pirmiausia reikalinga, kad sergantiesiems pagalba būtų suteikiama ambulatoriškai.
„Kaip tai gali įvykti? Vyriausiasis operacijų vadas pateikė du dokumentus, kurių vienas skirtas stacionarinėms, kitas – ambulatorinėms paslaugoms. Kalbant apie pastarąją sritį į teisės aktus išties yra įtraukta keletas įdomių dalykų“, – atkreipė dėmesį LMS atstovas.
R. Adomaičio pastebėjimu, pagal pateiktus nurodymus yra apribojamas konsultantų atvykimas į rajonus.
„Kalbant apie ambulatorinę konsultacinę pagalbą, būdavo taip, kad konsultantai važinėdavo artyn pas pacientus. Tačiau dabar absoliučiai pasikeičia darbo laiko skirstymo principai, sveikatos priežiūros įstaigos turės sudaryti naujus grafikus. Taigi dabar specialistas pagal turimą darbo krūvį (pvz., 0,25 etato) galės vieną savaitę atvažiuoti tik į vieną polikliniką, kitą – į kitą ir t. t.“, – kalbėjo gydytojas.
Užsikrėtimo rizika pervertinama
Vienas esminių dalykų pertvarkant gydymo įstaigų veiklą – įvertinti užsikrėtimo riziką ir galvoti, kaip ją sumažinti. Vis dėlto, LMS atstovo teigimu, pacientai COVID-19 infekcija poliklinikoje, ar dienos stacionare nesusidurs su tokia užsikrėtimo rizika kaip gulėdami senelių namuose.
„Čia kalbame apie skirtingus saugumo lygius. O dabar įsivaizduokime, kaip reikės įgyvendinti tokį reikalavimą, kad prie gydytojo kabineto būtų ne daugiau nei vienas žmogus. Poliklinikos koridoriuje gali būti dešimtys kabinetų – ar reikės policininko, kuris nurodinėtų ant kurio suolelio galima prisėsti pacientui?
Juk per dieną norima suteikti visas paslaugas (apžiūra, instrumentiniai tyrimai, laboratorinių mėginių surinkimas ir t.t.), tai galima įsivaizduoti, kokio tikslumo turėtų būti logistika, kad asmuo kažkur ateitų, nusirengtų tyrimo kabinete tiksliai numatytu laiku. Tai neįmanoma. Kitas klausimas, ar savivaldybės, rajonai viešąjį transportą pritaikys taip, kad pagyvenę pacientai, kurie ir sudaro didžiąją dalį gydymo įstaigų lankytojų, atvažiuos atskirais srautais pritaikytais prie gydymo įstaigų darbo ritmo?“ – kalbėjo R. Adomaitis.
Siuntimo telefonu neišduosi
Pirmadienį viena didžiausių šalies gydymo įstaigų Kauno klinikos jau pranešė atnaujinusi planines paslaugas, tačiau, pašnekovo teigimu, tai nesprendžia daugybės kitoje šalies teritorijoje esančių pacientų sveikatos būklės klausimų.
„Norintiems važiuoti į tokias įstaigas reikės siuntimų. O kaip šeimos gydytojai dėl lėtinės paūmėjusios ligos parašys siuntimą planinei konsultacijai? Tam jie turi pamatyti pacientą, aprašyti būklę, paimti laboratorinius tyrimus.
O pirmiausia tam turi suorganizuoti užrašymą telefoninei konsultacijai, tada paskirti laiką realiai konsultacijai, toliau – laiką tyrimams ir visa tai organizuoti taip, kad eilėje tyrimams lauktų ne daugiau vienas žmogus. Ir tada gims siuntimas. Jei siuntimas specialisto konsultacijai atsiras tik pakalbėjus telefonu, tai visos šios procedūros turės būti atliktos tose pačiose Kauno klinikose.
Jei pradėsime papunkčiui vadovautis kiekvienu reikalavimu, tai nėra nei infrastruktūros, nei žmonių komandų, tai klausimas – ar toliau laukiame lėtinių ligų paūmėjimo, ar spendžiame situaciją iš esmės?“ – situaciją komentavo medikas.
Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad sveikatos priežiūros organizatoriai gyvena mieste ir net neįsivaizduoja, kad ligonių yra ir Žvirgždaičiuose, Mosėdyje ar Čiobiškyje: „Skaitant įsakymus norisi verkti suvokiant, kad atskirtis Lietuvoje taip staigiai didėja ir kaimuose gyvenantys žmonės atsidūrė dar toliau nuo sveikatos priežiūros paslaugų.“
Skambučių centrai „lūžo“
Anot R. Adomaičio, dabar ministerija gi skuba skelbti gerąją naujieną tarsi tos paslaugos jau būtų atnaujinamos.
„Šešias savaites paslaugų negavusiems pacientams puolus skambinti ir klausti, ar jau gali atvykti konsultacijai, jau dabar skambučių centrai „nulūžo“. Įsivaizduokite, tūkstančiai, dešimt tūkstančių vizitų atidėta, o dabar per vieną dieną visi puolė skambinti“, – pabrėžė jis.
Jam antrindamas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris pabrėžė, kad neaiškumų dėl naujos tvarkos dar labai daug.
„Stengiamės siūlymus išpildyti, bet dar daug kas neaišku. Pirmiausia akivaizdu, kad turime labai glaudžiai bendradarbiauti su šeimos gydytojų komandomis, pirminiais sveikatos priežiūros centrais, kad galėtume matyti, kokių specialistų konsultacijų bus didžiausias poreikis.
Tada pradėsime planus dėlioti ir tiek savo rajone, tiek kalbamės ir asociacijoje, kad vis dėlto tai būtų kompleksinės pagalbos teikimas, nes vieni prieš kitus išsišokti negalime“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės direktorius.
Paklaustas, kada realu atnaujinti planines paslaugas, V. Sudaris teigė, kad tą būtų galima padaryti ne anksčiau nei kitą savaitę.
„Manome, kad per šią savaitę identifikuosime padėtį, sudarysime planą. Tačiau tai nėra taip paprasta, viskas priklausys, kokią norėtų matyti higieninę kontrolę įstaigoje.
Higienistai, kure dabar užsako muziką, pagal kurią šoka visos gydymo įstaigos ir visa Lietuva, turėtų suprasti, kad dabar daugiau žmonių miršta nuo kitų ligų nei COVID-19 infekcijos“, – dėstė pašnekovas.
Turės atsakyti įstaigos vadovai
Jis pridūrė, kad ko kas daug neaiškumų esama ir tiek dėl gydytojų, kurie turės daug daugiau kontaktų, tiek į ligoninę atvykstančių pacientų tikrinimo.
„Jau nekalbu apie tai, kad daug įstaigų nėra pritaikytos, neturi didelių laukiamųjų, kad žmonės ten galėtų nesigrūsti. Taigi teks apeliuoti ir į žmonių sąmoningumą. Mieste gal tai bus paprasčiau įgyvendinama, bet kaime bus daug problemų“, – kalbėjo ligoninių asociacijos vadovas.
R. Adomaitis gi pabrėžė, kad nors šiuo metu kyla daug klausimų, kaip keliamus reikalavimus įgyvendinti, jei tai nebus padaryta, už tai formaliai atsakys įstaigų vadovai „savo galva“.
„Pasakymas, kad tai turi atlikti gydymo įstaigos vadovybė nėra efektyvus, nes būtent to centrinio tikslios veiksmų schemos pateikimo ir trūksta gydymo įstaigoms. O žmonės dar negauna planinių paslaugų ir greitai nepradės gauti.
Privačioms gydymo įstaigoms kitokios sąlygos paslaugoms teikti, tad nesulaukę pagalbos išgalintys susimokėti patys pacientai puls į jas. O nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms, ypač esančioms regionuose, kurios rėmėsi atvykstančių konsultantų darbu, įgyvendinti operacijų vadovo įsakymus techniškai yra iš fantastikos srities“, – konstatavo LMS valdybos narys.
Ministras: teks susitaikyti su pokyčiais
Paklaustas, kaip vertina įstaigų vadovų nuogąstavimus, kad atlaisvinus paslaugas ir vykdant reikalavimus gydymo įstaigose nusidrieks eilės, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pabrėžė, kad tam tikrų tikri pokyčiai neišvengiami.
„Supraskime, kad gydymo įstaigos turi laikytis tam tikrų reikalavimų, išlaikyti ir tinkamus intervalus tarp pacientų, kad galėtų išvėdinti patalpas, kada reikia jas dezinfekuoti. Taip pat – išlaikyti tam tikrą COVID-19 rezervą, apie kurį jau esame kalbėję.
Natūralu, kad daliai pacientų teks truputį ilgiau palaukti ir ta pagalba bus teikiama lėčiau nei anksčiau, ypač kol įstaigos išmoks ir prisitaikys prie sąlygų, bet neabejoju gydymo įstaigų vadovų kompetencija. Manau, kad jie susidėlios tvarkas, daugelis nuspręs ilginti darbo laikus, kiek kitaip išsidėlioti grafikus. Priešingu atveju infekcijai išplitus gali tekti užsidaryti visai gydymo įstaigai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė jis.
Pandemiją galima išnaudoti veiksmingoms permainoms
Jungtinių Tautų Specialiojo pranešėjo teisei į sveikatą, VU Medicinos fakulteto profesoriaus Dainiaus Pūro teigimu, pandemija, kaip būdinga kiekvienai krizei, gali būti panaudota dvejopai. Juo labiau tokioje sveikatos sistemoje kaip Lietuvos, kur iki šiol yra daug grėsmingų netolygumų.
„Pas mus yra „lygesnių“ už kitus, visaip proteguojamų medicinos sričių, ligoninių, gydytojų, pacientų. Ir yra „pelenių“. Tai demoralizuoja sistemą, skatina korupcijos apraiškas, kelia pavojų sistemos tvarumui ir racionaliam išteklių naudojimui.
Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, psichikos sveikatos priežiūros, vis atidedamas veiksmingų paslaugų plėtros proveržis ir nuolat dangstomos labai didelės sisteminės spragos“, – kalbėjo jis.
D. Pūro manymu, bet kokia krizė yra puiki galimybė veiksmingoms permainoms – atsisakant perteklinių paslaugų, bereikalingo biurokratizmo, sumažinant minėtus netolygumus ir didelę socialinę atskirtį.
„Krizė yra dėkingas laikotarpis pokyčiams, jei tik valdžia jų nori. Bet tam būtina politinė valia. Aš jos kol kas nematau. Jei jos nebus, ir bus riedama įprastais bėgiais, minėti sisteminės „ligos“ simptomai gali dar labiau sustiprėti. Ypač netolygumus ir atskirtį gali stiprinti įprastais kanalais ateinantys papildomi finansiniai ištekliai.
Labai tikėtina, kad jie atiteks, kaip įprasta, tiems netolygios sistemos taškams ir prioritetams, kurie remiantis ilgametėmis medicinos tradicijomis turi „lygesnių“ statusą ir yra nuolat proteguojami ir „permaitinami“, – komentavo profesorius.
