Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, šiuo metu nuo gripo besiskiepijantys vyresni nei 35 metų amžiaus žmonės, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų nepamiršti pasiskiepyti ir nuo plaučių uždegimo.
„Na, galima sakyti, skiepas nuo gripo – į vieną ranką, o nuo plaučių uždegimo – į kitą. Taip galima jaustis pilnai apsisaugojus nuo šių grėsmingų šaltojo sezono susirgimų“, – sakė medikas.
A. Laiškonio pastebėjimu, nors plaučių uždegimas yra grėsmingiausia gripo komplikacija, plaučių uždegimo sukėlėjas nėra toks pats kaip gripo.
„Nereikia pamiršti, kad kiekviena gydymo įstaiga yra kolonizuota įvairiais mikroorganizmais, tarp jų – ir plaučių uždegimo sukėlėju. Tad teisinga todėl labai teisinga būtų pasiskiepyti ir nuo gripo, ir plaučių uždegimo vakcina“, – sakė jis.
Profesorius neslėpė, kad šiandien viešai apie šį skiepą kalbama per mažai: „Ši vakcina yra kiek užmiršta, o tikrai galėtų efektyviai padėti tiek suaugusiems, tiek vaikams.“
Skiepas – vienas keliems metams
Jei nuo gripo kasmet yra vis kita vakcina, skiepytis nuo plaučių uždegimo kasmet nereikia. Suaugusiems skiepą užtenka pakartoti kas keletą metų. Tačiau dažniau tą gali prireikti daryti vaikams.
„Nuo plaučių uždegimo labai rekomenduojama skiepyti vaikus, ypač kai jie pradeda lankyti mokyklą. 35 proc. suaugusiųjų ir per 60 proc. vaikų yra plaučių uždegimo sukėlėjo nešiotojai. Kai dar mažas vaikas būna namuose, jis dažniausiai turi sukėlėją, kuriam yra atsparus. Tačiau atėjęs į darželį ar lopšelį vaikas susiduria su įvairiausiais pneumokokais, įvairiais bakterijos štamais.
Todėl labai dažnai prasideda problemos – ausų uždegimai atsiranda, sinusitai, vaikas karščiuoja, kosti. Taip yra dėl to, kad tie plaučių uždegimo, tiek sinusų, ausų uždegimo sukėlėjas tas pats – streptococcus pneumoniae. Ypač prieš pradedant leisti vaiką į kolektyvą rekomenduojama paskiepyti tuos, kurie linkę dažnai sirgti. Dėl to vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju“, – kalbėjo infektologas.
Gydytojas priminė, kad nemokamai šia vakcina pasiskiepyti gali virš 65 metų amžiaus žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis. Taip pat nemokamai skiepijami visi, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, esant kvėpavimo nepakankamumui.
Skiepijimo apimtys per mažos
Medikai neslepia, kad skiepijimosi nuo gripo apimtys vis dar yra per mažos, o gydymo išlaidos kainuoja gerokai daugiau nei investavimas į vakcinas.
Specialistai pabrėžė, kad gripo ir peršalimo ligų gydymas valstybei atsieina per 25 milijonus, kai kaštai virš 130 tūkst. vakcinų įsigyti nekainuoja milijono.
Šiuo metu į rizikos grupę patenka ir nemokamai skiepytis nuo gripo gali 65-erių ir vyresni žmonės, nėščios moterys, taip pat visi sergantieji lėtinėmis ligomis, gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Kokio gripo tikėtis šiemet?
Nors pranešimų apie iš Australijos į mūsų pusrutulį keliaujantį labai agresyvų, sunkių komplikacijų sukeliantį gripo virusą pasirodė dar prieš gerą mėnesį, medikai ramina – kokio sunkumo gripo sezono laukti šiemet, pasakyti niekas negali.
„Juo labiau lyginamąsias išvadas būtų sunku daryti ir dėl to, kad Australijoje fiksuota daugiau A tipo viruso atveju, o Europoje kol kas vyrauja B tipas. Gripas visada prasideda pietų pusrutulyje, tačiau kas buvo pas juos, nereiškia, kad ateis ir pas mus“, – kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Pašnekovė priminė, kad komplikacijų ir sirgusiųjų gripu skaičiumi praėjęs sezonas buvo mažiau agresyvus nei prieš dvejus metus, tačiau mirusiųjų nuo gripo registruota 10 asmenų daugiau.
„Tad ir labai sunku vertinti, koks bus gripas, tai galėsime įvertinti tik kitąmet“, – sakė ji.
ULAC duomenimis, 2018-2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.
