Prieš pristatymą aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalbėjo, kad Lietuvos teritorijos bendrasis planas skatins šalies didmiesčius ir savivaldybes konkuruoti ne tarpusavyje, o su kaimynais.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teritorijos bendrasis planas numato ir kelių kokybės gerinimą.
„Juos vystyti į tas puses, į kur žmonės labiau juda (...), kad nebūtų perteklinių investicijų į infrastruktūrą“, – tvirtino K. Mažeika.
Naujasis planas koreguos valstybės biudžetą
Aplinkos viceministras Marius Narmontas pristatydamas bendrąjį planą sakė, kad tai yra dokumentas susijęs su darnaus vystymosi tikslais ir tarptautiniais susitarimais.
M. Narmontas sakė, kad dabartinis, 2002 m. patvirtintas bendrasis planas „užsigulėjo stalčiuose“ ir mažai kas jį naudojo. Geriausias pavyzdys, pasak viceministro, yra „Rail Baltica“, kuri buvo numatyta per Šiaulius, bet dabar vežė eina per Panevėžį.
„Mūsų didelės ambicijos, kad naujasis bendrasis planas bus kitoks“, – tvirtino M. Narmontas.
Pasak viceministro, kuriant bendrąjį planą, buvo daroma analizė, kaip Lietuva atrodo kitų kaimyninių valstybių kontekste.
„Viena iš vizijų bendrojo plano yra ta, kad valstybė būtų konkurencinga. Bendrasis planas labai veikia ekonomikos augimą ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų“, – teigė viceministras.
M. Narmonto teigimu, tai bus pirmas kartas, kai bendrasis planas bus strateginis valstybės dokumentas. Tai reiškia, kad planuojant valstybės biudžetą, tiek skirstant Europos Sąjungos lėšas, reikės vadovautis bendrojo plano sprendiniais. Naujasis Lietuvos bendrasis planas koreguos ir dabar galiojančius savivaldybių bendruosius planus.
Pasak viceministro, dabar baigiama bendrojo plano koncepcija. Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje Vyriausybė Seimui turėtų teikti tvirtinti plano koncepciją.
Kurdami naująjį bendrąjį planą, ministerijos atstovai analizavo dabartinę šalies padėtį ir priėjo išvados, kad Lietuva turi problemų su migracija, didelę taršą didmiesčiuose., taip pat, anot M. Narmonto, nors Lietuvoje nėra didelių atstumų, jų pasiekiamumas yra prastas.
Tarp kitų išvadų – prasta žemės išteklių kokybė, ribotas kultūros pasiekiamumas ir neišnaudojamas paveldo potencialas bei daugelis kitų.
Lietuvą formuos aplink keturis miestus
Pasak M. Narmonto, naujajame bendrajame plane bus siekiama išlaikyti svarbiausius Lietuvos centrus, jų įtaką ir Lietuva galėtų konkuruoti tarptautiniame kontekste.
„Kauno-Vilniaus dipolis ir jų partnerystė mums labai svarbi, taip pat Panevėžio ir Šiaulių partnerystė <...> Tai pagrindiniai Lietuvos urbanistinio karkaso centrai, aplink kuriuos lipdytųsi visa Lietuvos urbanistinė struktūra“, – kalbėjo viceministras.
M. Narmonto teigimu, naujajame plane numatyta siekti turėti sėkmingus ir tvarius mietus, ekologišką, ekonomišką žemės ūkį ir gyvybingas kaimo vietoves, atsakingai naudojamą jūrą ir pakrantę ir tai, kad Lietuvos gamtinės teritorijos taptų ekologinio balanso pagrindu.
Viceministro tvirtinimu, vienas iš plano sprendinių – kompaktiškų miestų formavimas.
„Esamoje situacijoje pamatėme, kad miestai skysta“, – kalbėjo M. Narmontas.
Anot viceministro, Lietuvos miestai yra per retai apgyvendinti, tačiau infrastruktūra vis tiek išlaikoma, nors nėra pakankamai gyventojų, kurie ja naudotųsi.
„Kompaktiški miestai nereiškia, kad mes turime sugrūsti gyventojus ir jie neturėtų socialinės ar kitos infrastruktūros. Ne, viskas turi vystytis tvariai. Skatinant kompaktiškumą, turi atsirasti ir socialinė, ir rekreacinė infrastruktūra“, – teigė aplinkos viceministras.
Naujasis bendrasis planas bandys spręsti ir būsto prieinamumą, ypač didmiesčiuose.
Kita plano kryptis – atsakingas jūros pakrantės naudojimas. Pasak M. Narmonto, bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir sieks neleisti per daug apstatyti Baltijos jūros pakrantės.
Viceministro teigimu, naujasis bendrasis planas numato svarbią vietą regionams ir jų tapatybei, nes buvo pastebėta, kad didelė dalis į Lietuvą grįžtančių emigrantų renkasi įsikurti būtent regionuose, o ne didmiesčiuose. Anot M. Narmonto, taip siekiama išvengti Latvijoje nutikusio scenarijaus.
„Latvijoje yra vienas didelis miestas Ryga, kuris sugėrė iš kitų miestų gyventojus“, – pasakojo viceministras.
Bendrasis planas sieks, kad savivaldybės tarpusavyje nekonkuruotų, o susitartų dėl strateginių objektų. Kaip pavyzdį M. Narmontas pateikė daugelio miestų norą turėti didesnius baseinus ar stadionus.
„Nesakau, kad nereikia baseinų. Bet savivaldybės galėtų susitarti, kad viename mieste yra olimpinis baseinas, o kitame mažesnis“, – dėstė viceministras.
Derins įvairias šalyje vykdomas veiklas
Naujasis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę išraišką ir suderinamumą.
Bendrasis teritorijos planas yra įrankis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio plano galiojimas baigsis 2020 metais, tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.
Naujos kartos Bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas per trejus metus. Pirmasis etapas – esamos būklės analizė – turėjo būti baigta šių metų gegužę. Vėliau bus formuojama plano koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendinius – Vyriausybė.
Susipažinti su rengiamu naujuoju bendruoju planu galite puslapyje bendrasisplanas.lt. Ministerija iki spalio 5 d. lauks pasiūlymų dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano.
