lopai

Gediminai, kaip matosi iš daugelio tavo komentarų, savo poziciją visad grindi IDEA FIX – individo absoliučia laisve.

Realiai įžvelgiu du variantus, artimus tokiai, tavo propaguojamai laisvei: (1) Robinzono laisvė negyvenamoje saloje, arba (2) neribotos koncentracijos dėka už valstybės kontrolės ribų atsidūrusio kapitalo savininko–oligarcho laisvė nepaisyti rašytų ir nerašytų visuomenės normų, taisyklių ir įstatymų.

Kaip numanau, į robinzonus tu netaikai. Todėl baik tą savo kvailą ekstremalaus liberalizmo ir oligarchijos, kaip neišvengiamo jo padarinio, propagandą!

Tipiska Vilniaus lietuviu elgsena. Bet ko norėti, jei "domejimosi sritis" buvo Sorošo ir pan. žmonių pinigai. Paklausus, kas padaryta, pradeda moralizuoti. Pinigai bagiasi, tai gatavi Sorošą purve sutrypti. Sorošo "draugė" jų intersas. Na kas išaugina tokius Vilniaus virusus?

Sorosas neberemia Atviros lietuvos fondo ir parduoda pastata. Turi jauna drauge ir nei Radzvilas, nei Kuolys jam neidomus.

Keiskit plokstele.

to "Ieva" -- knygos savaime nieko nereiškia. Sorošas skyrė pinigų, kad lietuviai nuspręstų, ko jiems labiausiai reikia tai galėtų padaryti. Vilniaus lietuviai sušoko prie Sorošo piningo. Ką už juos padarė? Šnypštuką. Klausimas tik kiek čia buvo valdiško pykčio prieš savo krašto žmones, o kiek įžūlaus gudrumo. Biaurybės. Neminėkit to "šaunu" - ta knygų "leidyba" už pono Sorošo pinigus buvo viena vieša pono Soroš'o ir Lietuvos apgaulė. Akurat "Frank Kruk". Tik nereik čia lia lia. Geras knygas leidžia komercinės leidyklos. Specialią politinės ar sociologinės minties literatūrą Lietuvoje (kaip ir daugely šalių) išsilavinę žmonės skaito angliškai, rusiškai, vokiškai, lenkiškai ir t.t. Jei žmogus neperskaito angliškai, lietuvių kalba jam nepadės.

Šaunu, kad Soroso dėka turime daug gerų knygų. Šito neneigiu. Tačiau arčiau pasižiūrėjus į jo veiklą kitose šalyse, nesinori, kad jo puoselėjamų projektų Lietuvoje daugėtų. Atmetu visas Respublikos ksenofobijas, tačiau kitavertus reikia priminti, kad Sorosas meta didelius pinigus už eutanaziją, narkotikų legalizavimą, seksualinių mažumų teises, savižudybę su gydytojų pagalba, neribotus abortus, socialistinę ekonomikos sampratą a la Popperis, o ypač už religinės minties išstūmimą iš viešosios erdvės. Visgi tai yra kraštutiniųjų kairiųjų pozicijos, ir nemanau, kad aš tokia jau primityvi, jeigu tam priešinuosi. Bent jau reikalauju diskusijos. O Soroso gynėjai atrodo reikalauja, kad lankstyčiaus prieš jo nuopelnus todėl, kad išleido knygų ir įsteigė keletą fondų.

Gediminas, gan akivaidu, yra LLRI narys arba gerbėjas:)

Citata is teksto: "Tad pribrendo būtinybė ir laikas pagaliau atvirai pripažinti šią nesėkmę ir pradėti gvildenti jos priežastis."

O tos priezastys tokios, citata is teksto: "Neįveikiamų nesutarimų priežastimi tapo tai, kad du Santalkos kūrėjai – p. D.Kuolys ir p. R.Sakadolskis – vienašališkai, nepasivargindami net informuoti „Kito pasirinkimo“ atstovų, „paredagavo“ parengtąjį Deklaracijos projektą."

Na jei paredagavimai suzlugde judejima, tai tas judejimas jau buvo pasmerktas zlugti. Mano nuomone cia ne paredagavimai yra kalti, lyg kas nors sprendziant koki konkretu ir Lietuvai aktualu klausyma ziuri i ta buvusi paredagavima, jis tikrai nera toks jau svarbus ir strateginis, kad pasidaryti "neiveikiamu nesutarimu priezastimi".
Mano nuomone pagrindine priezastis yra kova, o kas gi bus bosas? O bosas nori buti toks, kaip pasakiau, tai ir sventa, ne kaip kiti galvoja issiaikinti, ne diskutoti kaip geriau, o gal reikia to sprndimo, o gal ne, o bosas pasake kaip turi buti ir sventa. Va cia ir yra organizacijos mirtis bet kuriame etape. Nesisikaitymas su kitu nuomone. Va kad ir dabar Tevynes Sajungoje, pasake A.Kubilius, kad jau reikia rimtai priziureti ir nukirsta. Ar buvo diskusija partijoje? Gal ne, nezinau, taciau labai abejoju, nes tai visai nepagristas sprendimas. O tokio lygio sprendimas igalina spresti zmones apie partijos neigaluma. O priezastis partijos viduje nera demokratinio sprndimu priemimo mechanizmo, o jo ir buti negali, kai i Seima patenkama sarasiniu budu, nes sarasinis negali priestarauti vadukui, nes i sarasa nepaklius ir cia korupcinis ratas uzsidaro. Lietuva isduota.

Pripažinus, kad ,,pilietiškumo", kaip socialinės inžinerijos projekto, įgyvendinimas nepavyko, tikėjausi sužinoti kvalifikuoto žmogaus rimtą šio dalyko apibūdinimą. Jau prieš dešimt metų mokslinėje sociologų literatūroje būvo argumentuojama, kad kai kuriose šalyse pasireiškusi bendruomeniškumo savybė, rytų europoje neturėtų prigyti. Deja, gilesnių svarstymų šia tema straipsnyje neradau.

Iš to, kas parašyta apie tris principines ir svarbiausias ,,Kito pasirinkimo" nuostatas, galima geriau suprasti šios organizacijos veiklą siekiant švietimo ir mokslo sistemos reformos. Panašu, kad neatsitiktinai dabartiniame ŠMM įstatymo projekte numatoma visų su mokslu susijusių institucijų tarybų pertvarka sutampa su ,,Kito pasirinkimo" planais šiuo klausimu (naikinti mokslo institutus jungiant juos su universitetais vadinamomis mokyklomis). Šie autoriaus prisipažinimai paaiškina, kodėl ši organizacija niekaip nesileidžia į diskusijas dėl savo požiūrio į visai visuomenei svarbius dalykus, o vietoje to siekia įgyvendinti savo tikslus neskaidriais keliais. Panašu, kad tokia šios organizacijos veikla yra toks pat socialinės inžinerijos projektas kaip ir ,,pilietiškumas".

Šiame V. Radžvilo pasisakyme trūksta Kito pasirinkimo vegetavimo priežasčių analizės. Nesunku pirštu rodyti į kitus, pamirštant save. Kodėl Kitas pasirinkimas nepateisino į jį dėtų vilčių?
Nesutinku ir su V. Radžvilo metamais kaltinimais fondams bei organizacijoms. Nesugebėjimas pasinaudoti žiniomis ir parama - pačių pilietininkų bėda. Protingas mokosi iš svetimų klaidų, o siaurakaktis užsispyrėlis atkakliai mina ant to paties grėblio.
Pagrindinė nebrandžios ir pasyvios visuomenės priežastis - pasaulėžiūrinė. Pasenusiomis pažiūromis grįsti pamatai naujos visuomenės kūrimui netinka. Dar 1991 m. Lietuvoje pasirodė F. A. von Hayek'o knyga „Kelias į vergovę“, kainavusi niekingus 2 rub. 80 kap. Knygą jis dedikavo visų partijų socialistams, tinkančią ir Lietuvos partijų socialistams. Lietuva ir žengia tuo keliu, tiksliau, jos politinis ir pilietinis elitas. Todėl ir rezultatai tokie apgailėtini.
Niekas nepasikeis, kol nepasikeisime patys, pradėję kur kas kritiškiau vertinti savo pažiūras ir supratimą. Dabar argumentuotas pažiūras ir savarankišką nuomonę turintys piliečiai į tokias organizacijas kaip Santalka ir Kitas pasirinkimas arba nepriimami, arba jose nevertinami bei izoliuojami, ar net patys nemato prasmės eit. Šių organizacijų vadovai ir autoritetai, matyt, patys turi neviešinamų ambicijų pakliūt į valdančiojo elito gretas, todėl vengia diskutuojančių ir siūlančių rimtas reformas politinio ir ekonominio gyvenimo vystymuisi. Tokiu būdu jų veikla tampa paviršutiška ir nuobodi. Kokią įtaką ji gali daryti viešosios nuomonės formavimuisi ir visuomenės vystymuisi?
Toje pačioje knygoje F. A. von Hayek'as teigia: - „... individo laisvė yra vienintelė tikrai pažangi politika...“. Sunku nuneigti - tiesiog pranašiški žodžiai. Laisvą visuomenę gali kurti tik laisvi ir savarankiški individai, užguitiems „runkeliams“ ji nereikalinga. Pilietinės organizacijos, užsiimančios primityviu pamokslavimu tiems patiems „runkeliams“, gąsdinimu privatizavimo baubais, priešinimusi reformoms švietimo ir sveikatos paslaugų sferose, visuomenei jokios naudos neduoda.