Paneigti stereotipai
Pasak tos įstaigos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, visuomeniniai pokyčiai turi įtakos ir lyčių sampratai. Jeigu vyrai skundžiasi, vadinasi, jie irgi susiduria su problemomis, o šios galbūt didesnės nei moterų.
Kaip pasakojo V.Dambrava, prieš dešimtmetį į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipdavosi daugiausia tik moterys, prieš kelerius metus jų skundų buvo tiek pat, kiek ir vyrų. O dabar stipriosios lyties skundų kai kada sulaukiama daugiau nei moterų.
„Aš ir pats, ateidamas į Lygių galimybių tarnybą, įsivaizdavau, kad skundžiasi tik moterys ir tik jos diskriminuojamos, bet pakeičiau nuomonę. Vis dar gajūs stereotipai, kad vyrai nesiskundžia arba pateikia daug mažiau skundų negu moterys. O jeigu skundžiasi, tai ne dėl lyties. Taip pat dažniausiai manoma, kad jeigu vyras skundžiasi, tai tik vyresnio amžiaus, tik iš regiono ir gauna mažesnes pajamas. Tačiau per pastaruosius trejus metus beveik du kartus dažniau skundėsi vyrai“, – „Sekundei“ teigė V.Dambrava.
Prieš trylika metų priimto Lygių galimybių įstatymo kūrėjai stengėsi apsaugoti ir apginti moteris, tačiau dabar, pasinaudodami šiuo įstatymu, savo teises gina ir vyrai. V.Dambravos teigimu, tai tik rodo, kad ir jie susiduria su problemomis ir ieško būdų, kaip visa tai išspręsti.
„Vyrai nebemano, kad skųstis gėdinga. Aišku, jie dažniausiai skundžiasi, kai prieina liepto galą: netenka darbo, susiduria su didelėmis negandomis“, – atkreipė dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas.
Nepatenkinti darbo santykiais
Didžiąją dalį skundų sudaro susijusieji su darbo santykiais. Ne paslaptis, kad darbo rinkoje vyrauja tokia tendencija, jog darbdaviai į darbą priima jaunus, bet patirties jau įgijusius darbuotojus. Ši diskriminacija būdinga abiem lytims. Tačiau vyrai dažniau skundžiasi, kad darbdavys ieško administratorės ar valytojos, o ne tą patį darbą galinčio atlikti vyro.
„Buvo ir toks atvejis, kai vienas jaunas klaipėdietis norėjo įsidarbinti pašte kurjeriu, bet tos įstaigos vadovė patarė čia nedirbti, nes kolektyvas – moteriškas, todėl vaikinas esą pražus. Arba Vidaus reikalų departamento darbuotojai, vadinami šturmuotojais, prižiūrintys tvarką įvairių riaušių metu, skundėsi, kad vyrai ir moterys gauna tą patį atlyginimą, bet į priekines gretas, kur pavojingiausia ir reikia atremti akmenų, butelių ir kitokių daiktų krušą, statomi tik vyrai. Nors pripažino, kad merginos jų kolektyve reikalingos dėl geresnio mikroklimato“, – pasakojo V.Dambrava.
Diskriminacija kyla ir dėl įstatymų spragų: 65-erių sulaukęs profesorius skundėsi, kad įstatymai neleidžia tokio amžiaus žmogui vadovauti universiteto katedrai, nors 80-metis prezidentas gali vadovauti trims milijonams.
Dėl neįgaliųjų diskriminacijos taip pat daugiausia skundų sulaukiama iš vyrų. Pernai net du trečdaliai jų buvo gauti iš stipriosios lyties atstovų. V.Dambrava svarsto, kad taip yra todėl, jog negalią turintys vyrai dažniau įsilieja į darbo rinką.
„Vienas bankas atsisakė žmogui suteikti paskolą vien todėl, kad jis neįgalus. Užpildęs visus reikalingus dokumentus, gavo teigiamą atsakymą ir kvietimą į banką ateiti pasirašyti paskolos dokumentų, tačiau kai nuvyko ir darbuotoja pamatė, kad klientas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, atsisakė suteikti paskolą“, – kalbėjo specialistas.
Kreipiasi ir užsieniečiai
Daugėja įvairių skundų ir dėl rasės, tautybės, religijos. Skundžiasi ne tik lietuviai, bet ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Pavyzdžiui, kodėl egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti galima laikyti lietuvių ir rusų kalbomis, bet negalima anglų.
„Pasaulis atviras, į Lietuvą atvyksta daug užsieniečių. Į mus kreipėsi arabas iš Egipto. Jis vedęs lietuvę, turi vaikų, bet niekaip nesiseka gauti darbo. Vyras išsiuntė šimtus gyvenimo aprašymų, bet nebuvo pakviestas nė į vieną pokalbį dėl darbo. Nors jo buvę pavaldiniai, turintys mažiau kompetencijų, seniai rado darbus“, – teigė V.Dambrava.
Dėl diskriminacijos, susijusios su lytimi, dažniau skundų sulaukiama iš moterų, tačiau dėl įstatymų netobulumų vienu metu buvo pasipylę skundų, kad vieni vaistai moterims kompensuojami daugiau nei vyrams. Taip pat buvo kompensuojami medikamentai krūties ir gimdos kaklelio ar kiaušidžių vėžiui gydyti, o prostatos vėžiui, vyrų ligai, – visiškai nekompensuojami.
Dėl lytinės orientacijos netoleravimo pernai buvo gauti 4 skundai, visus juos parašė vyrai.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo, kartais sulaukiama pagrįstų, bet kiek juokingų skundų: pavyzdžiui, kodėl moterys ir merginos į naktinius klubus ar barus įleidžiamos nemokamai ar vaišinamos šampano ar kito gėrimo taure arba kodėl Kovo 8-osios proga joms yra suteikiama tam tikrų nuolaidų.
Bijo viešumo
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės kreipiasi ne tik dėl asmeniškai juos liečiančios diskriminacijos, bet ir dėl televizijos, radijuje ar spaudoje esančių reklamų, kuriose galimai žeminama viena ar kita lytis.
Pavyzdžiui, visai neseniai pasirodžiusi vieno alaus gamintojo reklama, kad pasaulis laikosi tik ant vyrų, sulaukė prieštaringų vertinimų. Pasak V.Dambravos, šia reklama buvo norima pabrėžti vyro išskirtinumą, bet išėjo atvirkščiai: kaip pasaulis gali laikytis ant girto vyro?
„Moterys reklamose žeminamos dažniau nei vyrai, bet pastarieji dažniau skundžiasi. Pavyzdžiui, naktinio klubo reklama, kur vyras moteriai į tarpukojį kiša bananą, vyrams atrodo priimtina, bet reklama, kurioje pavaizduotas vyras, pro kelnių užtrauktuką išlindusiu marškinių krašteliu, ir kviečianti nepirkti moters meilės, jau atrodo diskriminacija“, – pasakojo specialistas.
V.Dambravos teigimu, sulaukiama net penkis kartus daugiau skambučių, laiškų ar paklausimų nei skundų raštų. Ir net tada, kai matyti, kad akivaizdžiai pažeidžiamos vyrų teisės, šie bijo viešai apie šią problemą prabilti.
„Nors Lietuvos vyrai po truputį ir laužo tuos įsigalėjusius stereotipus, bet dar labai daug jų bijo apie diskriminaciją kalbėti viešai, dažnai nori likti anonimiški. Beveik visi skundai mus pasiekia iš Vilniaus ar Kauno, gaila, bet iš regionų praktiškai jų nėra. Vis dar gajus mažo miestelio sindromas, bijomasi, kad visi sužinos, kas ir kodėl skundžiasi“, – sakė V.Dambrava.
Lina DRANSEIKAITĖ