Būsimos Visagino atominės jėgainės reaktoriaus gabenimas iš Klaipėdos į Visaginą gali dar labiau paploninti mūsų šalies iždą.
Nauja atominė elektrinė – bet kokia kaina
Būtent taip galima būtų apibūdinti jau trejus metus Lietuvą valdančios konservatorių, liberalų ir centro sąjungos bei liberalų sąjūdžio atstovų sudarytos permainų koalicijos – Vyriausybės – veiksmus įgyvendinant naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektą.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius bei prezidentės Dalios Grybauskaitės numylėtinis, energetikos ministras Alvydas Sekmokas iki šiol atkakliai neigia bent kokias blaiviai ir objektyviai į gyvenimą žvelgiančių ekspertų ir politikų kalbas, esą Lietuvai ir jos partneriams latviams bei estams dėl visiškai suprantamų priežasčių niekada nepavyks pastatyti naujos atominės elektrinės ir užtikrinti išsvajotos energetines nepriklausomybes nuo klastingo Rusijos dujų milžino „Gazprom“.
Kubilius bei jo komanda taip pat nekreipia jokio dėmesio į gausybę visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų, kuriais remiantis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų netiki tuo, kad Lietuvoje jau iki 2018 metų bus pastatytas pirmas naujos atominės jėgainės blokas.
Matyt, mūsų Vyriausybės nariams, o kartu su jais – ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, atrodo, kad atominę jėgainę pasistatyti yra žymiai lengviau nei kokį nors nacionalinį stadioną.
Ir nors eilinių žmonių skurdinimo politiką vykdančiai Vyriausybei per pastaruosius trejus metus pagaliau pavyko surasti strateginį investuotoją, kuriuo tapo Japonijos bendrovė „Hitachi“, bet iki šiol be atsakymo lieka vienas svarbus klausimas – kokiu būdu į Lietuvą iš Japonijos bus atgabentas būsimos Visagino atomines elektrinės reaktorius?
Net tuo atveju, jei palankiai susiklostys aplinkybės, naujos atominės jėgainės statybos darbai Lietuvoje pagaliau pajudės iš mirties taško, būsimos atomines jėgainės reaktoriaus transportavimo iš Klaipėdos į Visagine esančią statybos aikštelę (tai yra iš vieno šalies galo į kitą) problema gali galutinai palaidoti šį ilgai puoselėtą projektą arba ženkliai padidinti jo vertę bei pridaryti daug nuostolių mūsų šalies infrastruktūrai.
Problemos esmė ta, kad būsimos atomines jėgaines reaktoriaus korpuso skersmuo siekia beveik septinis metrus, o jo svoris viršija 1000 tonų. Reikia paminėti ir tai, kad šis reaktorius nėra išardomas. Ne be reikalo koncernas GE „Hitachi“ savo suprojektuotas jėgaines stato netoli jūros pakrantės, nes taip lengviau perkelti šį milžinišką konstrukciją iš pramoninio laivo denio tiesiai į statybos aikštelę.
Lietuvoje situacija visiškai kitokia
Busimos Visagino atomines jėgaines statybos aikštelė – labai toli nuo jūros, todėl reaktoriaus transportavimas iš Klaipėdos į Visaginą (šios du miestus skiria daugiau nei 350 kilometrai) iš sudėtingos techninės problemos gali virsti tikra nacionaline nelaime. Kodėl? Atsakymas yra labai paprastas ir aiškus.
Norint sėkmingai atlikti reaktoriaus transportavimo iš Klaipėdos į Visaginą procedūrą, mūsų šaliai reikės ne tik praplėsti ir sustiprinti jau esamus kelius, bet taip pat papildomai teks nugriauti arba laikinai išardyti visus tiltus, per kuriuos bus gabenamas milžiniško dydžio reaktorius ir išardyti dalį elektros linijų. O pažvelgus į hipotetinį reaktoriaus maršrutą tampa aišku, kad dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos mūsų šalies energetikos žinybai laikinai be elektros teks palikti daugiau nei pusę visų Lietuvos gyventojų.
Reaktoriaus transportavimas vandens keliu taip pat neįgyvendinamas, nes Lietuvai tektų iškasti daugybę naujų upių ir kanalų, o tai pareikalautų dar didesnių išlaidų.
Taigi, jeigu konservatorių bei liberalų sudaryta Vyriausybė jau artimiausiu metu neatsisakys planų bent kokia kaina pasistatyti savo atominę jėgainę rusakalbių kupiname Visagine, tai likusiems būsimos atominės jėgainės dalininkams latviams ir estams reikia būti pasiruošusiems – papildomai skirti nemažus pinigus Lietuvos teritorijos infrastruktūros atstatymui (reaktoriaus transportavimo metu pažeistų kelių taisymui, išardytų elektros linijų ir tiltų atstatymui).
Skamba pernelyg pesimistiškai, bet visų šitų nepatogumų ir išlaidų įmanoma išvengti pakeitus jėgaines statybos vietą. Jeigu atominę elektrinę, apie kurią taip svajoja valdantieji, bus nutarta pasistatyti prie Baltijos jūros, tai reaktoriaus transportavimo problema bei elektros linijų ardymo būtinybė atkris automatiškai, tačiau atsiras daugybė kitų sunkių klausimų, į kuriuos mūsų šalies energetikos ministerijos vadovai nedelsiant privalės surasti tikslius ir konkrečius atsakymus.
Asmeniškai aš taip pat esu vienas iš naujos atomines elektrines statybos idėjos šalininkų, bet, mano manymu, įgyvendinant atomines jėgaines statybos projektą buvusi ir dabartinė mūsų šalies valdžia padarė labai didelę klaidą – nepaprašė Rusijos pagalbos, kuri galėtų suteikti mūsų šaliai reikiamus specialistus ir techninę įrangą.
Aštriausiems Rusijos priešininkams jau seniai vertėtų nusiimti rožinius akinius ir suprasti, kad net veikdamos kartu trys Baltijos regiono valstybės niekada nesugebės pastatyti naujos atominės jėgainės, nes jos neturi nei to tikslo įgyvendinimui reikiamų specialistų, nei pakankamai piniginių lėšų.
Tačiau Lietuvos politikai yra Lietuvos politikai ir tuo viskas pasakyta.
Mes geriau liksim su visiškai sugriautais keliais, išardytais tiltais ir elektros linijomis, prašysim japonų pagalbos, kurių koncernas, žinoma, ne už dyką ir pastatys mums tris kartus brangesnę elektrą gaminančią atominę elektrinę, bet jokiu būdu nepaprašysim pagalbos prakeiktų okupantų, kurie tarp kitko ir pasistatė mums jau seniai lenkams atitekusią Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir jau neveikiančią Ignalinos atominę elektrinę. Niekaip kitaip, kaip tik valstybei pavojingu išdidumu, aš to pavadinti negaliu.
Romanas Čabanas
