Keletas tradicinio liberalo žodžių, ginant tradicines vertybes.
Visas šis dirbtinai keliamas triukšmas apie seksualinių mažumų eitynes primena gerai apmokamą reklamą. Tarp kitko, tai mokesčių inspekcijos reikalas aiškintis, kas kam ir už ką moka. Reikalas pakankamai aiškus – mums primeta svetimas vertybes, o mes to nenorime. Na, nesame mes Brazilija! Ten priimta rengti seksualius erotinius karnavalus. Ten pakankamai šilta ir savos tradicijos. O pas mus tradicijos kitos: kur nepriimtina vykdyti seksualinės propagandos nei daugumai nei mažumai. Ir taškas. Ta tema mes turime net įstatymą („Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio“) skirtą nepilnamečių, kurie mėgsta kasdien dienos metu vaikščioti gatvėse ir viešose vietose, apsaugai. Be to, šioje vietoje verta paklausti mūsų europarlamentarų, kodėl iki šiol nepriimtas įstatymas dėl nacionalinių vertybių apsaugos? Verta pareikalauti juos atsiskaityti už tai, kaip jie gina mūsų liaudies interesus ir mūsų tradicijas (kai pasikeis Briuselio biurokratų mada ir kai visas moteris kaip hareme privers nešioti čadras, gali būti per vėlu tai daryti).
Trumpiau tariant, kalbėti nėra apie ką – viskas ir taip aišku. Bet ėmė mane atakuoti žurnalistai – ką aš apie tai manau. Nespėjus vienam atsakyti, jau kitas skambina su klausimais „ką daryti?“, „kaip derėtų elgtis?“.
Mano manymu, pirmiausia turi būti sprendžiami socialiniai, ekonominiai ir politiniai liberalizmo klausimai. Visi bandymai liberalizmą priverstinai suvesti tik į naujai kuriamą kultūrinį liberalizmą – tai liberalizmo priešininkų primetamas purvinas žaidimas. Kurdami nesveiką ažiotažą tokiomis temomis kaip seksualinės mažumos ar eutanazija, atitraukiamas tautos dėmesys nuo gerokai svarbesnių realių problemų. O skiepydami neapykantą liberalizmui, bandoma sužadinti visuomenei svajones apie totalitarizmą. Tik naujasis totalitarizmas, kurio keliu šiandien eina mūsų visuomenė, bus gerokai kitoks – netradicinis totalitarizmas.
Pirmyn į praeitį
Okupantai visada mėgo paradus. Kas gali būti maloniau už eitynes pagrindine miesto gatve šalia besidžiaugiančių (ar protestuojančių) šūksnių nugalėtosios minios. Lietuvoje dar gyvena menantys, kaip sovietinė valdžia stengdavosi, kad kuo didesnė dalis liaudies dalyvautų jų tradicinėse demonstracijose (eitynėse) po raudonomis vėliavomis. Sovietinė valdžia labai mėgo centrines gatves, o dabar tą pomėgį perima naujieji okupantai. Jiems tampa gyvybiškai svarbu praeiti tuo pačiu „lenininiu“ keliu (šalia stovėjusio „vado“ paminklo). Tegu vėliavose kitos spalvos, ideologijos esmė sovietinė: „nemoki – išmokysim, nenori – priversim“. Tiesa, tais laikais buvo deklaratyviai reikalaujama mylėti vienintelį dėdulę Leniną, o dabar sąrašiukas pastebimai išsiplėtė.
Nauja diskriminacija?
Atsibodo pigus tauškėjimas apie visiškai bereikšmį įvykį. Na susirinks grupelė propagandistų, pasigirs prieš vaikus ir pensininkus savo seksualiniais pasiekimais per pastaruosius 20 metų. Vienus patrauks, kitus išgąsdins – kas tame keisto? Įprasta seksualinė propaganda. Keista tai, kad niekas neatšaukė įstatyminio erotinės ir seksualinės propagandos draudimo, numatyto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme.* Apie tai tyla. Kažkaip nėra net bandymo pasirūpinti, kad gatvės akcijos metu neliktų vaikų ir nepilnamečių? Tai kaip čia dabar – tradicinio sekso vaikams propaguoti negalima, o netradicinį labai prašom: kaip norite ir kaip tik galite? Na, tai jau akivaizdi diskriminacija. Bet žiniasklaidoje apie tai tyla.
Įdomiausia, kad rasti informacijos, pavyzdžiui, kiek Lietuvai ir jos mokesčių mokėtojams realiai kainuos euro įvedimas praktiškai neįmanoma. O „homofobijos“ tema gvildenama beveik kasdien. Kas ką pasakė, kas su kuo eis, kaip rengiamasi sutikti ir t.t. Šio primityvaus biznio projekte dalyvauja ir šio seksualinio chuliganizmo šalininkai ir priešininkai.
Palaikysime aktyviais protestais?
Tai, kad ši akcija yra banalus biznio projektas neslepia ir patys eitynių organizatoriai. Štai ką galima perskaityti Lietuvos gėjų lygos (LGL) internetinio portalo strategijos skyriuje: „LGL, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos rūpinasi ne tik savo kasdiene veikla, organizaciniais ir administraciniais gebėjimais, bet ir savo vizija, įvaizdžiu ir jo įtaka organizacijos darbui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad LGL už vykdomas veiklas yra atskaitinga savo rėmėjams, tiek privatiems, fiziniams asmenims, tiek ir įvairiems fondams, ambasadoms, kitoms organizacijoms suteikusioms vienokio ar kitokio pobūdžio paramą. Ir, be abejonės, kaip beveik 20 metų LGBT bendruomenės labui dirbanti organizacija, LGL savo veiklą kreipia LGBT žmonių padėties gerinimui šalyje.
Visos šios priežastys lemia tai, kad organizacijai neužtenka vien kas metus pateikti veiklos ataskaitą, jos veikla turi būti planinga visus metus. Organizacija turi mokėti planuoti, organizuoti bei analizuoti savo veiklą, atlikinėti kasdienės veiklos bei atskirų atvejų (reikšmingų įvykių organizacijos gyvenime) monitoringą, ir visą šią informaciją pateikti tokia forma, kuri ne tik padeda tobulinti ir vystyti ir pagrįsti organizacijos darbą, bet būtų įdomi ir rėmėjams ar kitiems organizacijos veikla besidomintiems asmenims.“**
Ten ir daugiau visko prirašyta apie lobistinę veiklą valdžios institucijose ir kas numatyta iki 2014 metų, kaip ir priklauso tipiniam biznio planui siekiančiam pritraukti investicijas. O šalia, solidus užsienio organizacijų skiriančių lėšas, sąrašas.
Kaip jiems vargšeliams įrodyti savo pajėgumą, kaip pakratyti naivių užsienio Buratinų (Pinokių) pinigines ir gauti papildomas lėšas savo „produktyviam darbui“, jei kartais Lietuvoje neatsirastų jų mylimų (geidžiamų) homofobų, jei kartais viskas praeis tyliai ir nepastebimai, jei niekas net nepabandys jų užpulti peršokdamas eitynių dalyvius apsaugančią tvorą. Ogi niekaip. Kad tinkamai atsiskaitytų su savo sponsoriais, jiems būtina parodyti tam tikrą progresą savo veikloje – juk jie jau eina pagrindime miesto gatve ir likusių „homofobų“ perauklėjimui reikia papildomų lėšų ir investicijų. Šis biznio planas veikia jau 20 metų. Ar ne laikas tai sustabdyti?
Atsimenu, savo laiku mūsų liaudis padėjo amerikiečiams sutaupyti transliuojant radijo laidas iš stoties „Laisvė“ lietuvių kalba. Kai tik buvo iškovota nepriklausomybė, šios stoties laidas, kad ir kaip gaila (naudingos buvo laidos), nustojo finansuoti. Išvada paprasta: nėra pasipriešinimo – nėra ir finansavimo. O be finansavimo jokia organizacija ilgai netemps.
Ką daryti?
Ogi nieko. Nieko kas jiems duotų naują pinigų porciją iš jų sponsorių. Tai pati puikiausia priemonė, kurią pirmą kartą liberalai panaudojo prieš du tūkstančius metų – aktyvus boikotas. Jei mes – laisvi žmonės, tai nėra ko kreipti dėmesį į savo gyvuliškų instinktų vergus. Jei jų intelektualios veiklos viršūnė yra seksualinės orientacijos demonstravimas, ar verta trukdyti šioms vergų eitynėms? Nereikia jiems padėti tapti kankiniais ir herojais. Tegu patys be mūsų pagalbos atidirba už gautus sponsorių pinigus. Tuo labiau, kai įstatymas jiems suteikė tokią galimybę. Jei Jūs sąžiningas žurnalistas ar žiniasklaidos darbuotojas – sukurkite tylos zoną apie šį renginį. Nei foto, nei video, nei pranešimų spaudai, nei reportažų. Tada visi supras, kas dirba už pinigus, o kas turi sąžinę. Kas atstovauja žmonių teisę gauti naudingą informaciją, o kas žmones maitina bukais pranešimais apie seksualinius žygdarbius...
Jei jūs ne homofobas (Lietuvoje tokių nėra, tai kas jų bijo? Tie, kas ant jų puola? Abejoju, kai kas ko nors bijo – elgiasi kitaip), o paprasčiausiai nenorite, kad tokios eitynės vyktų viešose vietose, pasirinkite kitą maršrutą savo galimiems pasivaikščiojimams šeštadienį tarp 13 ir 16 val. Palikime juos be žiūrovų. Tegu Gedimino prospekte ir šalia esančiose aikštėse lieka tik tie, kam ir privalu ten būti dėl tarnybinių pareigų.
Kai spengiančioje tyloje ištuštėjusiame mieste jie susirinks į aikštę, kurioje išsilaisvinusi liaudis palyginus neseniai nuvertė nuo pjedestalo okupacinio režimo vado statulą, jie ko gero suvoks kas vėliau ar anksčiau laukia bet kokių okupantų.
P.S. Jei kartais vėl kas nors įkyriai teirausi, kaip Jūs vertinate mažumas. Arba pasiųskite juos... Arba pasakykite paprastai: „Be komentarų“.
Mes visi turime gerokai svarbesnių reikalų.
* - LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO ĮSTATYMAS
** - http://www.lgl.lt/
Saulius LAPĖNAS
