Lektorius Tomas Girdzijauskas praeitą savaitgalį Londono lietuviams pristatė seminarą, skirtą moterų ir vyrų santykiams. Siūlome jūsų dėmesiui jo straipsnį šeimos kūrimo tema: kokios, pasak T.Girdzijausko, yra pagrindinės šeimyninio gyvenimo taisyklės, ką būtina žinoti sutuoktiniams, kokios yra dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti.
Kai kuriama pora-šeima esmė yra ne šiaip malonume, o malonumo kokybės ir stiprumo augime bei esminiame žaidimo taisyklių keitimesi.
Kai krepšinį žaidžia vienas žmogus yra vienos taisyklės. Kai du ir daugiau - visiškai kitos. Vienam žmogui žaisti yra nuobodoka, o keliese - daug įdomiau. Kuo įdomesnis ir malonesnis žaidimas - tuo sudėtingesnės taisyklės. Komandinis žaidimas reikalauja išmokti ne tik taikliai mėtyti į krepšį, bet ir laiku bei vietoje padavinėti kamuolį kitam geriausiame jėgos momente esančiam komandos draugui. Būtina galvoti apie visus komandos narius vienu metu, ne vien apie save.
Gyvenimo nuostabumas tame, kad jis nesibaigia tik vaikyste ir paauglyste. Subrendęs savarankiškas žmogus iš gyvenimo pradeda gauti bekraštę malonumų įvairovę.
Malonumai yra būtini žmogui ne tik jo kūno gyvybei palaikyti. Jei malonumų per daug, virš saiko, arba per mažai - kyla rūpesčių, bet tai jau atskiras klausimas.
Gyvenimo nuostabumas tame, kad žmogus gali kilti vis į aukštesnius kokybinius lygius ir kartu gauti stipresnį brandesnį malonumą. Be to, su kiekvienu lygiu/aukštu ne tik didėja malonumo stiprumas, bet kartu keičiasi malonumą duodančių ir imančių santykiai, malonumą priimančių dalyvių skaičius bei kombinacija.
Todėl kartu keičiasi ir žaidimo taisyklės.
O lygmenys yra maždaug tokie: kūdikis, jaunuolis, pora/šeima, organizacija/komanda, tauta, žmonija.
Visi šie malonumų lygiai ne naikina vienas kitą, bet sumuojasi gyvenimo eigoje ir net atsikartoja naujame lygyje.
Pvz, tėvai turi vėl žaisti vaikiškus žaidimus - bet dabar jau su savo pagimdytais vaikais ir dėl vaikų; mokinti juos ABC - to ko patys mokėsi vaikystėje; tačiau visa tai tėvai daro jau visai kitam lygyje ir žaidimas virsta rimtu ir labai svarbiu reikalu. Suaugę žmonės dovanoja vieni kitiems brangius suvenyrinius žaislus arba blizgučius dažnai neturinčius jokio praktinio pritaikymo, tačiau džiaugiasi jais kaip mažiukai.
Pradžioj gyvenimo žmogus žaidžia su žaisliniais netikrais objektais smėlio dėžėje statydamas netikrą pilį, tačiau augdamas jis pradeda žaisti su dideliais, galingais, gyvais, tikrais žaislais. Pradžioje gyvenimo žmogumi rūpinasi kiti, nes jis pats savimi negali pasirūpinti. Malonumą jam dovanoja tėvai. Vaikas yra grynas 100% savanaudis imtuvas. Maži vaikai iš tėvų ima viską, ką tik gali.
Jaunuolio etape žmogus turi išmokti pasirūpinti pats savimi.
Vėliau, kurdamas šeimą jaunuolis pereina į dviejų žmonių mini-komandos lygmenį, kai malonumo teikėjai ir imtuvai yra du susiję žmonės. Šiam etape vyksta didžiulis kokybinis šuolis ir žaidimo taisyklės stipriai keičiasi. Ankstesnės vieno žmogaus-imtuvo taisyklės nebegalioja, tampa net pavojingomis šeimai, antikomandiškomis, nelegaliomis.
Tai panašu į vienkrypčio kelio taisyklės taikymą dvikrypčiame kelyje.
Suaugęs žmogus pats turi pradėti teikti, tiekti malonumą kitiems, o ne tik imti.
Ėmimas - tik vienkryptis judėjimas.
Jei susitinka 2 tokie jauni žmonės, kurie dar gyvena lyg neišsiritę, ankstesnėmis paaugliškomis savanaudžio taisyklėmis - padarę keletą metų bandymų tik IMTI malonumą ir neišmokę, nepradėję duoti - jie nusivilia kažkodėl neįvykusia cirkuliacija, neužsivedusiu šeimos "motoru" ir galvoja, kad išeitis tik skyrybos. O teisinga išeitis yra visiškai kita - reikia išmokti naujas tikras poros/šeimos dvikrypčio judėjimo žaidimo taisykles: DUOTI malonumą kitam nesitikint iškart gauti, arba pirmiausia duoti o tik vėliau - imti.
Ir taip rezultate dviese gaunant dar stipresnį malonumą.
Reikia skaityti instrukciją. Variklis automatiškai neužsiveda. Reikia ne šiaip kažką daryti, bet taikyti tikslų raktą.
Po skyrybų darant naujos šeimos kūrimo bandymus, bet neperpratus taisyklių, neišmokus instrukcijos patenkama į naujus nusivylimus.
Čia svarbi plonybė: vyrai ir moterys yra vienas kitą papildantys pradai, todėl duoda ir ima vienas kitam skirtingose srityse skirtingais būdais ir tai yra viena iš įdomiausių ir ypatingų šio mokymosi dalių reikalaujančių didžiausio dėmesio ir suvokimo. Ir būtent tam skirtos žinios apie amžinus vaidmenis šeimoje.
Šeimoje būtina išmokti pirmiausia TEIKTI malonumą, o tik po to imti panašiai kaip pikniko metu visi atsineša savo maistą, ir jį deda į krūvą. Savanaudiškai vaikiškai mastant pradžioj nesinori dėti, aukoti savo dalies, tačiau prisijungus, pradėjus bendrauti žmonės pradeda atvirai dalintis visais savo geriausiais resursais paaiškėja, kad viskas krūvoje kartu su bendravimu duoda daug kartų daugiau malonumo ir naudos nei valgymas dairantis ir pasislėpus nuo kitų.
Be to viena svarbiausių auksinių šeimos taisyklių - TEIKITE TIK MALONUMĄ IR NĖ MAŽIAUSIO SKAUSMO. Tai dar vienas papildomas žingsnis žinojime.
Maža to, kad naujos taisyklės reikalauja išmokti duoti, bet jos dar reikalauja atsisakyti bandymų spaudyti jį kaip citriną, privertinėti kitą duoti sultis.
Tai aksioma: atprasti daryti net mažiausią psichologinį spaudimą savo antrai pusei.
Jauniems, dar nepatyrusiems kasdieninio gyvenimo su tiek stipriai ir intymiai artimu žmogumi, tai nėra iškart aišku. Be to, nelengva atsisakyti inertiškų infantilių arba paaugliškų įpročių, kuomet mums nuolat iš aukščiau davė tėvai, o mes tik ėmėme iš esmės nieko neduodami, arba kuomet gaudami psichologinį-socialinį spaudimą iš visuomenės mes buvome įpratę taip pat atsimušinėti spaudimu. Su artimu žmogumi toks elgesys yra nelegalus ir vedantis tiesiai į skyrybas.
Šeima - tai daug kartų didesnis malonumas nei vienatvė, tačiau šeimos malonumas turi savo taisykles ir kainą - būtina aukoti ankstesnį mąstymą, infantilius savanaudiškumo ir spaudimo įpročius.
Tai nelengva, bet būtina pamoka profesionaliems jauniems savanaudžiams. To įmanoma išmokti per kelis pirmus metus kol dar stipri aistra, prieš ištinkant trečiųjų-ketvirtųjų santuokos metų šeimos krizei.
Šeima kartu organizuoja daug didesnius ir stipresnius malonumus nei gali sugalvoti ir sukurti vienas jaunas žmogus pats sau vienatvėje.
Rūpinimasis šeima kaip mini-komanda iš 2-10 asmenų (davimas savęs šeimai) yra rimtas energijos srauto greitintuvas ir gyvybingumo šuolis žmogaus smegenyse, kraujotakoje, apskritai gyvybės apykaitoje. Taip prasideda pilnavertis gyvenimas ir visas Kosmosas, visa Visata skirta būtent tam.
Tačiau malonumas vien šeima nesibaigia. Šeimos gyvenimas didina žmogaus energija ir veda jį į tolesnes pakopas. Prie jo toliau prisideda visuomeninė, komandinė, darbinė, tautinė, valstybinė veikla, kurioje kuriami malonumai (naudos, prekės, paslaugos) tūkstančiams žmonių.
Už to stovi dar ir žmonijos pakopa. Tai dar aukštesni laipsniai tiems kas subrendo iki to ir supranta.
Gyvenimo eigoje žmogus bręsta laipsniais nuo imančio į duodantį. Be to, bręsta ir motyvas - DĖL KO tai vyksta. Jei motyvas neteisingas, nebrandus - net gavus ką nors - tai galų gale neteikia tikrojo ir didžiausio skonio. O teisingas motyvas duoda patį stipriausią skonį ir malonumą. Čia didelė išmintis. Motyvas duoda išbaigtumą.
Puikus tam pavyzdys yra vyro ir moters suartėjimas. Pats suartėjimas yra grynas malonumas, be kurio negali gyventi žmonija. Tradiciškai yra laikoma, kad suartėjimas turi 3 tikslus/motyvus: malonumą, vaikų kūrimą ir pilną visapusišką vyro ir žmonos susijungimą. Jeigu vyras ir moteris suartėja vienai nakčiai tik dėl malonumo - tai yra prostitucjia (LKZ paleistuvystė). Ir net jei vyras ir žmona suartėja tik dėl malonumo - tai taip pat yra faktinė paleistuvystė ir tokia pora ilgai negyvens kartu. Tačiau jei vyras ir žmona suartėja ir dėl malonumo ir dėl pilno visapusiško susijungimo - jie jau gali gyventi kartu visą gyvenimą. Tačiau pora suartėja ir dėl vaikų kūrimo - ji patiria kartu ir patį didžiausią malonumą ir patį didžiausią įprasminimą. Jei pora gali turėti vaikų, tačiau jų atsiradimą stabdo dirbtinėmis cheminėmis arba mechaninėmis priemonėmis - jų laukia daugybinės psichologinės, sveikatos problemos, kurių niekaip neįmanoma išspręsti, be to jie negauna didžiausio malonumo, nes neteisingas pasąmoninis motyvas veikia kaip lašas deguto medaus statinėje.
Vaikų atsiradimo stabdymas leistinas tik kraštutiniu atveju, kai yra pavojus motinos gyvybei ir sveikatai.
Einant į šeimyninį gyvenimą turi iš esmės keistis tikslas, motyvacija. Tikslas - "aš" turi keistis į tikslą "mes-šeima". Be to, turi atsirasti tikslas daugėti, o ne likti tokiu kokiu buvai arba mažėti.
DĖL SKYRYBŲ
Mechaninis išskyrimas prieš tai neišsiskyrus su savo ankstesniu mąstymu nieko nekeičia.
Sukūrus naują porą vėl kartosis ta pati savanaudiškumo programa. Sutuoktinis yra gamtos mums duodamas nuostabus aukščiausios klasės gyvas tikras stebuklingas gamtos žaislas, su kuriuo reikia žaisti patį didžiausią meilės ir gyvenimo žaidimą. Tačiau prie jo būtina teisingo elgesio-naudojimo instrukcija ir ją reikia vieną kartą pilnai išmokti.
Jei po skyrybų neįsisąmoninamos ankstesnių klaidų pamokos - niekas nepasikeis.
Be to, geriau gyventi su sąlyginai sunkesnio charakterio žmogumi, nei vienam.
Teisė skyryboms yra tik kraštutiniu atveju - jei prieinama iki nepakeliamo vienas kito skaudinimo, psichologinio žudymo, jei santykiai sutrikę negrįžtamai.
Daugumoje kitų atvejų šeimas galima išgelbėti, jei tik laiku būtų išmokstama amžina šeimos santykių instrukcija, jei kreipiamasi į teisingus stiprius specialistus, jei imamasi priemonių, jei pradedama nuo savęs.
Ši instrukcija niekada nesikeitė ir nesikeis, o tos visuomenės, kurios daro vingius nuo tiesaus kelio, eksperimentuoja su kitokiais šeimos modeliais, teigia, kad senovėje buvo primityvu, o dabar yra šiuolaikiška ir tobula - jų laukia tik iliuzijų praradimai ir nauji nusivylimai. Tūkstančius metų anksčiau buvusi žmonių ir jų santykių esmė išliko iki šiandien nė kiek nepasikeitusi.
Šeimoje ypač ryškiai veikia amžini dėsniai ir laimė pasiekiama tik juos išmokus ir taikant.
