Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Šimašius ir... pučia valdžios dūdelę...
Dar kartą kartoju, mokyklos administracijai ugdymo kokybė nelabai rūpi, ypač provincijoje: kurgi dėsis jaunimas, kai tėra viena mokykla. O aukštesnės kvalifikacijos mokytojui reikės daugiau mokėti iš to paties krepšelio, vadinasi, nieko nesutaupysi nei premijoms, nei kam kitam. Todėl geriau tegu mokytojauja nors ir vidurinę tebaigę: klasės mokiniai užimti, pamokos lyg ir vyksta( ypač pagrindinėje mokykloje), o mokinius išmokys ir valstybiniams egzaminams parengs 11-12 klasių mokytojai. Bet ar realu per 2 metus išmokyti to, ko neišmokė kažkas per 10 metų?
BŪTINA, kad visi studentai tai žinotų. Kovo 5 dienos Vyriausybės sprendimas parodė, jog, paklūstant akademinės nomenklatūros valiai, buvo galutinai sužlugdytos aukštojo mokslo reformos viltys, ir taip aukštųjų mokyklų degradacija pasiekė finišo tiesiąją.
Tolimesni padariniai ir nomenklatūros veiksmai bus šie:
1. Neatlikus jokios esminės pertvarkos, akademinės nomenklatūros pastangomis išpūsta aukštojo mokslo sistema, kuri yra ne kas kita, kaip tik didele dalimi studijų ir mokslo imitavimo ir pinigų rijimo mechanizmas, griebsis paskutinio šiaudo. Kadangi ji šiuo metu yra LABAI arti bankroto ribos, ji nebegali laukti ir jau šį rudenį bus priimtas neatšaukiamas sprendimas įvesti visuotinę studijų įmoką, kurios esmė – įstatymiškai priversti studentus padengti bankrutuojančios imitacinio aukštojo mokslo sistemos kaštus.
2. Apie jokią kokybę kalbėti net neverta ir degradacija jau užprogramuota. Bankrutuojančios sistemos neišgelbės jokie iš studentų prisiplėšti pinigai. Jau netrukus bus pasiekta kritinė riba, o „gelbėti“ aukštąjį mokslą bus patikėta Laisvosios rinkos instituto "ekspertams", kurie su savo radikaliomis „laisvos rinkos nematomos rankos idėjomis“ jau sudalyvavo ne vienoje valstybinio turto prichvatizavimo akcijoje. Rezultatas bus toks: palikus aukštąsias mokyklas "nematomos rankos" valiai, jos ims konkuruoti anaiptol ne studijų ir mokslo kokybe, bet siekiu žūtbūt pritraukti ir prisivilioti kuo daugiau studentų, atnešančių savo pinigus. Čia laimės geriausias PRas, reklama ir didžiausias oportunizmas, laimės pinigų darymo mašinos, bet ne geriausi universitetai. Šitaip aukštasis mokslas bus galutinai sužlugdytas.
Dalis aukštųjų mokyklų bankrutuos, o to jau laukia jų turimos žemės ir pastatų ištroškę nekilnojamojo turto rykliai. Tikros reformos nebuvimo ir kuo skubesnio mokesčio įvedimo meldžiasi ir bankai, kuriems tai nauja injekcija ir praktiškai neišsenkamas pajamų šaltinis, nes, priversti už studijas pilną kainą mokėti studentai, bus priversti imti ir paskolas.
3. Šitaip „privatizavus“ aukštąjį mokslą bus padarytas precedentas taip pat sužlugdyti ir kitas sritis. Jau ruošiama sveikatos apsaugos „reforma“ pagal „laisvos rinkos principus“. Tai prives valstybę prie nepataisomos degradacijos. Akademinė ir politinė nomenklatūra, aukštojo mokslo ir valstybės „elitai“ tikisi sausi išlipti iš balos. Susikūrę aprūpintą gyvenimą sau, jie mielai pasiūlys nepatenkintiems emigruoti į labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, o darbo jėgos trūkumą kompensuos imigrantais iš rytų. 10% „elito“ ir 90% aptarnaujančio personalo – tai niūri, bet reali Lietuvos vizija.
4. Mokesčio klausimas jau senokai būtų buvęs išspręstas „laisvos rinkos“ ir akademinės nomenklatūros naudai, jei ne saujelė akademinės bendruomenės, studentų ir piliečių, praėjusią vasarą ir rudenį laiku pakėlusių triukšmą. Tai lėmė, jog akivaizdus aukštojo mokslo vedimas į degradaciją buvo bent trumpam atidėtas ir trumpam buvo atsiradę vilčių, jog tikra ir esminė aukštojo mokslo reforma pajudės.
Vyriausybė svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitetų valdymas patikimas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo siauros akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra darkart įrodė, kad virš jos – tik dangus, ir Vyriausybė patvirtino bei Seimui teiks Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties niekaip nekeičia.
Klausimas tėra vienas – ar atsiras dabar pakankamas skaičius sąmoningų studentų, kurie drąsiai ir be kompromisų pasipriešins akademinės ir politinės nomenklatūrų savivalei? Jei ne, tuomet jau po kelių metų visiems bus akivaizdu, kad belieka tik akyse degraduoti, emigruoti arba loti ir kaukti prieš mėnulį.
Ką jums daryti, nuspręskit patys.
Tolimesni padariniai ir nomenklatūros veiksmai bus šie:
1. Neatlikus jokios esminės pertvarkos, akademinės nomenklatūros pastangomis išpūsta aukštojo mokslo sistema, kuri yra ne kas kita, kaip tik didele dalimi studijų ir mokslo imitavimo ir pinigų rijimo mechanizmas, griebsis paskutinio šiaudo. Kadangi ji šiuo metu yra LABAI arti bankroto ribos, ji nebegali laukti ir jau šį rudenį bus priimtas neatšaukiamas sprendimas įvesti visuotinę studijų įmoką, kurios esmė – įstatymiškai priversti studentus padengti bankrutuojančios imitacinio aukštojo mokslo sistemos kaštus.
2. Apie jokią kokybę kalbėti net neverta ir degradacija jau užprogramuota. Bankrutuojančios sistemos neišgelbės jokie iš studentų prisiplėšti pinigai. Jau netrukus bus pasiekta kritinė riba, o „gelbėti“ aukštąjį mokslą bus patikėta Laisvosios rinkos instituto "ekspertams", kurie su savo radikaliomis „laisvos rinkos nematomos rankos idėjomis“ jau sudalyvavo ne vienoje valstybinio turto prichvatizavimo akcijoje. Rezultatas bus toks: palikus aukštąsias mokyklas "nematomos rankos" valiai, jos ims konkuruoti anaiptol ne studijų ir mokslo kokybe, bet siekiu žūtbūt pritraukti ir prisivilioti kuo daugiau studentų, atnešančių savo pinigus. Čia laimės geriausias PRas, reklama ir didžiausias oportunizmas, laimės pinigų darymo mašinos, bet ne geriausi universitetai. Šitaip aukštasis mokslas bus galutinai sužlugdytas.
Dalis aukštųjų mokyklų bankrutuos, o to jau laukia jų turimos žemės ir pastatų ištroškę nekilnojamojo turto rykliai. Tikros reformos nebuvimo ir kuo skubesnio mokesčio įvedimo meldžiasi ir bankai, kuriems tai nauja injekcija ir praktiškai neišsenkamas pajamų šaltinis, nes, priversti už studijas pilną kainą mokėti studentai, bus priversti imti ir paskolas.
3. Šitaip „privatizavus“ aukštąjį mokslą bus padarytas precedentas taip pat sužlugdyti ir kitas sritis. Jau ruošiama sveikatos apsaugos „reforma“ pagal „laisvos rinkos principus“. Tai prives valstybę prie nepataisomos degradacijos. Akademinė ir politinė nomenklatūra, aukštojo mokslo ir valstybės „elitai“ tikisi sausi išlipti iš balos. Susikūrę aprūpintą gyvenimą sau, jie mielai pasiūlys nepatenkintiems emigruoti į labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, o darbo jėgos trūkumą kompensuos imigrantais iš rytų. 10% „elito“ ir 90% aptarnaujančio personalo – tai niūri, bet reali Lietuvos vizija.
4. Mokesčio klausimas jau senokai būtų buvęs išspręstas „laisvos rinkos“ ir akademinės nomenklatūros naudai, jei ne saujelė akademinės bendruomenės, studentų ir piliečių, praėjusią vasarą ir rudenį laiku pakėlusių triukšmą. Tai lėmė, jog akivaizdus aukštojo mokslo vedimas į degradaciją buvo bent trumpam atidėtas ir trumpam buvo atsiradę vilčių, jog tikra ir esminė aukštojo mokslo reforma pajudės.
Vyriausybė svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitetų valdymas patikimas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo siauros akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra darkart įrodė, kad virš jos – tik dangus, ir Vyriausybė patvirtino bei Seimui teiks Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties niekaip nekeičia.
Klausimas tėra vienas – ar atsiras dabar pakankamas skaičius sąmoningų studentų, kurie drąsiai ir be kompromisų pasipriešins akademinės ir politinės nomenklatūrų savivalei? Jei ne, tuomet jau po kelių metų visiems bus akivaizdu, kad belieka tik akyse degraduoti, emigruoti arba loti ir kaukti prieš mėnulį.
Ką jums daryti, nuspręskit patys.
Pritariu straipsnio autoriui. Iš esmės tikrai gera idėja būtų palikti mokytojų atlyginimų klausimą pačioms mokykloms, kurios gaudamos tam tikras lėšas (sudarytas iš mokinių krepšelio), galėtų pačios spręsti, kaip jas panaudoti. Dėl geriausių mokytojų kiltų konkurencija, nes mokyklos norėtų juos privilioti pas save, todėl jiems atlyginimai gerokai pakiltų. O ne tokie geri mokytojai galėtų tik kaltinti patys save, kad neatitinka mokinių ir jų tėvų keliamų lūkesčių.
Viena iš nemažų bėdų yra ta, kad niekam dabar nerūpi švietimo kokybė. O jeigu finansinis skatinimas už gerą darbą bus atiduotas mokyklos administracijai, daugeliu atvejų bus skatinami ne kūrybiškiau dirbantys, o kūrybiškiau pataikaujantys administracijai, nes mokytojo darbo vaisiai paaiškėja po 10-15 metų jų buvusių mokinių vertybėse. Mokytojo darbo procesą stebintys priežiūros specialistai niekada negali nustatyti, kaip paveiks jauną žmogų mokytojo pamokos. Kliautis mokinių atsiliepimais apie mokytoją irgi rizikinga, nes daugeliui patiks nereiklus mokytojas. Kita vertus , ir mokytojų padėtis nevienoda: lituanistai ir matematikai ,,aria", nes jų darbo rezultatai paaiškės per brandos egzaminus, kuriems reikia paruošti visus( lituanistams) ir daugelį( matematikams, istorikams), o fizikui, chemikui, muzikui daug lengviau, nes jo dalyko egzaminą laikys 5-7 mokiniai. Štai ir palyginkim: 120 ir 7abiturientai ? Kuriems didesnė atsakomybė?. O pamokos įkainis taigi vienodas.
uoj uoj kaip mes visi bijom rinkos.. uoj uoj uoj ....
siaubas. papiktino komentarai, tai nusprendziau ir as parasyti.
1. pilnai sutinku, kad streikai vyksta ne tada, kada turejo vykti, cia gydytojai parode, kad galima reikalautis
2. rinkos lietuvos svietime ne per daug, o per mazai. padidinkit moksleivio krepseli ir leiskit laisvai steigtis privacioms mokykloms!!!!! geriausi mokytojais sueis ten, kur nebus kazkokiu bereikalingu etatu, kur mokiniai patys sutiks primoketi papildomai uz gera pedagogu darba. valio.
issilaikai valstybinius simtukais ir puiku.
3. kad krepselio sistema veiktu parodo pavyzdziai kaip Vilniaus licejus arba KTU Gimnazija Kaune, kurios ir yra quasi-privacios. ir veikia. ir geriausiai veikia.
4. nervintis, kad Simasius teisingai parodo skirtuma tarp noro "gauti" ir "uzdirbti", nereikia. kol neaisku (remiantis objektyviais kriterijais), kaip atlyginimas UZDIRBAMAS, kol jis bus paprasciausiai GAUNAMAS, tol cia problemos nesibaigs.
5. kas tikrai turetu keistis mokytojams, tai ne atlyginimas, o pensija. pedagogams reikia minimum dvigubinti pensijas ir po 20 metu darbo prievarta mesti is darbo, kol nenuprotejo ir nepradejo del ko nors streikuoti.
siaubas. papiktino komentarai, tai nusprendziau ir as parasyti.
1. pilnai sutinku, kad streikai vyksta ne tada, kada turejo vykti, cia gydytojai parode, kad galima reikalautis
2. rinkos lietuvos svietime ne per daug, o per mazai. padidinkit moksleivio krepseli ir leiskit laisvai steigtis privacioms mokykloms!!!!! geriausi mokytojais sueis ten, kur nebus kazkokiu bereikalingu etatu, kur mokiniai patys sutiks primoketi papildomai uz gera pedagogu darba. valio.
issilaikai valstybinius simtukais ir puiku.
3. kad krepselio sistema veiktu parodo pavyzdziai kaip Vilniaus licejus arba KTU Gimnazija Kaune, kurios ir yra quasi-privacios. ir veikia. ir geriausiai veikia.
4. nervintis, kad Simasius teisingai parodo skirtuma tarp noro "gauti" ir "uzdirbti", nereikia. kol neaisku (remiantis objektyviais kriterijais), kaip atlyginimas UZDIRBAMAS, kol jis bus paprasciausiai GAUNAMAS, tol cia problemos nesibaigs.
5. kas tikrai turetu keistis mokytojams, tai ne atlyginimas, o pensija. pedagogams reikia minimum dvigubinti pensijas ir po 20 metu darbo prievarta mesti is darbo, kol nenuprotejo ir nepradejo del ko nors streikuoti.
Smirdashius nerimsta :) Uzsienieciu pinigelius atidirbineja. Protingi vakarieciai supranta, kad sitos zemes iki galo neimanoma kolonizuoti kol yra nors kokia Lietuvisko svietimo sistema, todel ir paleido savo isdresiruotus skalikus tam kad ja dapleshytu, visokius simasius, donskius ir t.t. ir pan.
aukleti visu pirma turi tevai, kas sekmingai jau 18 metu nedaroma, pasipyle gariunisko auklejimo..
Gal p.R.Šimašiui vertėtų susirasti darbą, suteikianti daugiau gyvenimiškos, o ne vadovėlinės tiesos.Kita vertus- kas moka, tas ir muziką užsako.Nevertėjo nieko daugiau ir tikėtis.
Avinizmas - jokių papildomų atostogų mokytojai neturi. Gaila, kad toks protingas žmogus tiek mažai pažįsta moytojų gyvenimo realijas.
REKLAMA
REKLAMA
Remigijus Šimašius: Mokytojų streikas