Šių metų rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo tol, kuomet Lietuva įstojo į Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23 dieną įvyko labai svarbus renginys. Buvo ne tik paminėta ši svarbi sukaktis, tačiau visuomenė daugiau sužinojo apie Lietuvos integraciją į šią svarbią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvą jai stojant į JTO, 1991 rugsėjo 17 d., skaitė kalbą.
Renginyje dalyvavo šio renginio organizatoriai-JTO Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė, bei vicedirektorius Žilvinas Radavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė su atstove Aiste Stremaityte, Lietuvos Respublikos Seimo narių Kazimiero Uokos bei Petro Luomano atstovės Irena Buinickaitė bei Ingrida Vėgelytė, Žirmūnų bendruomenės Pirmininkas Petras Demšė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė Taločkienė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko, Lidija Koroliova.
Jūratė Landsbergytė, JTO Lietuvos asociacijos direktorė teigė, kad ši sukaktis Lietuvai ypatinga. Kas yra Jungtinės tautos? Jungtinės tautos turi labai svarbią misiją jungti tautas ir rasti tarp jų ryšį, ieškoti jų taikaus bendradarbiavimo. Nes po pasaulinių karų ir žiaurių kentėjimų kuriuos tebepatiria mažos tautos, šita organizacija buvo būtina, kad reguliuotų žmonių santykius. Kaip jai tai pavyksta yra kitas klausimas. Kartais padaromi klaidingi žingsniai. Mums yra labai svarbu, kad Lietuva į šią organizaciją įstojo 1991 metais, kuomet po „pučo'' pralaimėjimo Maskvoje, mūsų šalis sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Kai pažįstamas žmogus ir tauta, tada atsiranda ryšys. Tai nėra svetima. Šiam pažinimui geriausia gali tarpininkauti meno kalba, kuri yra suprantama visoms tautoms. Ypač muzika. Jūratė Landsbergytė fortepijonu atliko estų kompozitoriaus Arvo Paret kūrinį „Veidrodis veidrodyje“.
Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius, Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad galime vieni kitus pasveikinti, nes būtų negerai, jei tokia diena būtų likusi visiškai nepažymėta. Gerai, kad mes susirinkome ir šią dieną pažymime.
Prieš dvidešimt metų Jungtinių tautų Generalinėje asablėjoje pirmą kartą nuskambėjo lietuvių kalba.
Lietuva, Latvija, Estija ir dar pora salų Ramiąjame vandenyne buvo priimtos į šią organizaciją. Trims Baltijos valstybėms tai buvo nepaprastas momentas: atkūrus valstybingumą-galutinis tarptautinis pripažinimas ir tuo pačiu politinė apsauga. Bet koks politinis smurtas ar grąsinimai pasaulyje bus suprantami kaip agresija. Tuo pačiu tai garantija, kad niekas negali pretenduoti į Lietuvą kaip į kitos valstybės dalį ar koloniją. Tai buvo Kovo 11-osios laikotarpio, išsivadavimo viršūnė, kulminacija.
Todėl mes turime begales minėjimų, tačiau Lietuvos įstojimo į JTO faktas, kuris turėtų būti užfiksuotas visuose politiniuose ir kitokiuose kalendoriuose, nesureikšminamas.
Esame brolijoje, kuri buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo su kilniu tikslu, kad pasaulyje būtų taika. Panaši iliuzija buvo ir po pirmojo pasaulinio karo steigiant tautų sąjungą, kur Lietuva buvo priimta po keliarių nepriklausomybės metų. Kadangi buvo labai karingų ir agresyvių valstybių-Vokietija, Sovietų sąjunga kurios dėl karo veiksmų buvo pašalintos iš šios organizacijos.
JTO labai daug daro žmonijos pažangos projektų skatinimo srityje, teikia humanitarinę pagalbą dėl įvairių katastrofų nukentėjusiems žmonėms, nes pasaulis tebėra neramus ir sudėtingas.
JTO turi „Veto" teisę penkios Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios šalys. Buvo įsteigta Saugumo taryba. „Veto“ teisės įvedimas įtakojo situacijos dviprasmiškumą: jeigu visos penkios šalys nori taikos, tuomet jos puikiai sutaria ir organizacija yra galinga. O jeigu ne visi nori taikos, tuomet organizacija nefunkcionuoja. Į Jungtines tautas atėjome per politines kovas, politines blokadas, smurto panaudojimą, kraujo praliejimą Vilniuje ir siekdami garantijos, kad šie baisumai pasibaigs.
Ponas Vytautas Landsbergis prisiminė ne tik Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą, kuomet pripažindama Lietuvą Islandija parodė pavyzdį kitoms šalims, bet ir tą dieną kuomet Lietuva buvo priimta į JTO, bei savo bendražygius politikus-Algirdą Saudargą, Stasį Lozoraitį, Anicetą Simutį ir kt., susitikimą su JAV Prezidentu Džordžu Bušu, kuris pasveikino Lietuvą su įstojimu į JTO bei kitais politiniais pasiekimais.
Lūžio laikotarpiu buvo Sausio 13 ir toliau sekęs “pučo„ praleimėjimas. Iki tol dauguma politikų teigė, kad permainos Baltijos šalyse turi būti derinamos su SSRS vadovybe, ko iš esmės greičiausia niekada būtų nebuvę. Lietuvai tuo metu palankumą rodė Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas. Pianistas Andžejus Pileckis renginio dalyviams kaip padėką už prielankumą Jungtinėms tautoms atliko Mykolo Oginskio kūrinį „Polonezas S-Dur“.
Žilvinas Radavičius padėkojo Andžejui Pileckiui už puikų pasirodymą, taip pat Prezidentui (nes tuo metu jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Pirmininku. Kadangi aukštesnių pagal pareigas už jį valstybės pareigūnų nebuvo, jo padėtis prilygsta prezideno padėčiai) Vytautui Landsbergiui, kuris skyrė mums dalį savo brangaus laiko, pasakė nuostabią, įdomią ir istoriškai vertingą kalbą. Atsisveikindamas Ponas Vytautas Landsbergis pasidalino keliomis mintimis apie Mykolą Oginskį.
Ne mažiau įdomus buvo ir Lietuvos Respublikos Seimo narės Auksutė Ramanauskaitės-Skokauskienės kuri dirba Seimo Žmogaus teisių komitete pranešimas. Pasibaigus Antrąjam pasauliniam karui, JTO buvo įkurta siekiant taikos tarp valstybių. Tuo metu karas pasibaigė tik Vakaruose. Lietuvą okupavo Sovietinų Sąjunga. Agresijos mąstai, kuriuos teko patirti mūsų tautai XX amžiuje, yra didžiuliai: nesibaigiantys vagonai tremiamųjų, kurių daugelis taip ir nesugrįžo, dešimtys tūkstančių kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę... Būtent tokiose sąlygose JTO buvo reikalinga, kad visiems primintų jog tarptautinė taika ir saugumas yra vertybės kurias būtina puoselėti. Šaltojo karo metu SSRS ir JAV konfrontacija silpnino JTO pastangas spręsti konfliktius tarp valstybių, bet ir tokiomis sąlygomis dirbdama organizacija siekė tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas. Stengėsi ugdyti ir saugoti pagarbą Žmogaus teisėms bei laisvėms.
1991 metai tapo lemiamu lūžiu mūsų valstybės istorijoje. Po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, okupantų nužudytų mūsų pareigūnų, savanorio Artūro Sakalausko žūties, per gana trumpą laiką Lietuva sulaukė pripažinimo iš dešimčių valstybių. Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės ir kitų buvusių Rytų bloko šalių įstojimas į JTO reiškė, jog pasaulio politinė situacija radikaliai pasikeitė, jog sovietinė imperija žlugo.
Lietuvos įstojimo į JTO dvidešimtmečio minėjimas yra ne tik mūsų valstybės tapimo tarptautinės organizacijos nare šventė, bet ir mūsų valstybės pripažinimo šventė. Norėčiau pabrėžti JTO reikšmę ginant Žmogaus teises. JTO prioritetu tapo laisvo žmogaus teisingoje visuomenėje bei stiprios valstybės pagrindas. Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išdėstyti kitaip: pirmiausia valstybė, tada visuomenė, piramidės apačioje žmogus. Šiandien situacija kitokia. Jau turime sukurtą Žmogaus teises ginančią teisinę institucinę sistemą, turime reikalingus įstatymus. Tačiau jie dažnai būna sudėtingi ir kartais sunkiai suprantami piliečiui. Kartais net ir teisininkui. Ypatingai tokiam, kuris kartais ne labai ir nori suprasti. Partizanų ir politinių kalinių teisės buvo ytin šiurkščiai pažeidžiamos sovietinėje sistemoje. Nepakankamai jos ginamos ir šiandieninėje Lietuvoje. Žmogaus teisių komiteto veikla skaičiuojama nuo 1990 metų, kaip darbą pradėjo Atkuriamojo seimo nuolatinė piliečių ir tautybių reikalų komisija. Dabar šias funkcijas atlieka Seimo nariai, kurie vertina įstatymų projekt us Žmogaus teisių požiūriu, bei vykdo Žmogaus teises ginančių institucijų parlamentinę kontrolę.
Seimo narė padėkojo šio renginio organizatoriams už šių vertybių puoselėjimą Lietuvoje, renginio dalyviams palinkėjo stiprybės ir sėkmingo bendradarbiavimo siekiant Lietuvos, ir tuo pačiu viso pasaulio gerovės srityje.
Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko bei Lidija Koroliova atliko savo, bei kitų kompozitorių kūrinius. Grafaitė pagal tėvą, prancūzė pagal mamą, pirmosios baltagvardiečių emigracijos bangos atstovė, poetė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vicepirmininkė Jelizaveta Orlova prancūzų kalba atliko Žano Kosmo dainą „Nukritę lapai". Akomponavo tarptautino kompozitorių konkurso Prancūzijoje diplomantė, bajoraitė Lidija Koroliova.
Poetė, romansų autorė, tarptautinių konkursų bei festivalių Lietuvoje bei Lenkijoje, Rusijoje ir Čekijoje laureatė, bajorė Greta Fedorčenko (Zablockaja) Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vardu pasveikino renginio svečius, perskaitė savo kūrybos eiles „Lietuva", „Krintančių lapų bliuzas“ bei atliko romansą „Madam, jau krinta lapai".
Jaunosios kartos menininkas Gerdenis Grickevičius pasidalino įspūdžiais apie keturias dienas trukusius jaunimo mokymus, kuriuose susipažino su JTO struktūra, projektine veikla. Susitiko su politikais. Aptarė situaciją Afrikoje bei Rusijoje.
Istorijos mokslų magistras, mokytojas, JTO Lietuvos asociacijos vicedirektorius Žilvinas Radavičius
savo pranešime „Sustabdykim skurdą ir badą Afrikoje" teigė, kad JTO pasisako už tarptautinės taikos išsaugojimo poreikį, sprendžia ekonomikos bei socialines problemas, puoselėja draugiškus valstybių tarpusavio santykius, kovoja prieš skurdą, badą. Sprendžia socialines problemas, remia švietimą.
Lietuvos problema lyginant su Afrika, nėra tokia baisi. Todėl galime padėti skurdesnėms pasaulio šalims: surinkę lėšų dviejų mokyklų statybai Afganistane, turėtume atsigręžti į Afriką, kur kasdien iš bado miršta tūkstančiai žmonių. Bado problema yra ir Lietuvoje, tačiau dažniausia mirusių iš bado žmonių mirties liudijimuose rašoma, kad žmogus mirė dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė badas. Tačiau bado, kaip diagnozės ar mirties priežasties nėra. Be to, mirtys iš bado Lietuvoje neturi tokio katastrofiško mąsto kaip Afrikoje. Dažnai mūsų tautiečiai persivalgo, turi viršsvorio problemą. Tuo tarpu kai kuriuose Afrikos regionuose žmonėms geriamojo vandens stygių kompensuoja ne visada švarus upių ir kitų vandens telkinių vanduo, ar naminių gyvulių šlampimas.
Pagrindinėmis bado, skurdo ir ligų priežastimis Afrikoje yra: maisto trūkumas, ligos - ypač maliarija ir ŽIV, geriamo vandens stygius, sausros, potvyniai, žemės drebėjimai. Tarp sekančio lygio problemų yra - per daug didelė žmonių socialinė nelygybė, tarptautinės skolos, brangstantys maisto produktai, vergijos ir bedarbystės problema, didelis neraštingumo bei vaikų mirtingumo procentas, vietinių politikų-ypač didikų, neprofesionalumas bei netinkamas elgesys. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių miršta badu, jie skęsta prabangoje...
Siekdami išsigelbėti nuo skurdo, bado ir mirties, Afrikos gyventojai persikrausto iš vienos pastarojo regiono valstybės į kitą. Pavyzdžiui samaliečiai bėga į Etiopiją. Panašios problemos Kenijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse, kur kasdien iš bado miršta daugybė žmonių.
Būtina didinti humanitarinę pagalbą Afrikai nukreipiant į šį regioną didesnes maisto bei medikamentų siuntas, siųsti į regioną įvairių specialistų-mokytojų, inžinierių, medikų, statybininkų ir kitų specialistų grupes. Jos galėtų įtakoti vietinių gyventojų politinį bei ekonominį gyvenimą.
Po renginio, mėgaudamiesi gaiviaisiais gėrimais, svečiai aptarė jo rezultatus, bei nusifotografavo.
JT jubiliejaus minėjimas (nuotr. Organizatorių)
JT minėjimas (nuotr. Organizatorių)
JT (nuotr. Organizatorių)
Ž. Radavičius
