Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną negalime nepastebėti to, kad Europoje vėl žvanginama ginklais, plečiasi informacinis karas ir kultūrinė ekspansija.Taikos priešai vėl kelia galvas ir nori susigrąžinti viską, kas jų manymu buvo neteisingai, apmaudžiai prarasta.
Geopolitiškai netoli Lietuvos, mums draugiškoje Ukrainoje, vykdoma agresija su toli siekiančiais tikslais. Galima tik pasigėrėti paprastų Lietuvos žmonių geopolitiniu Ukrainos svarbos supratimu, žmogišku solidarumu su ukrainiečiais ir noru padėti visose galimose bendradarbiavimo srityse.
Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste valdžioje vėl kyla iniciatyvos mažinti Rusijos propagandos įrankių tinklą, sustabdyti kultūrinę įtaką ir išvesti Lietuvą iš posovietinės kultūros erdvės. Intencijos atrodo išties geros, tačiau kai išgirsti, kokios yra siūlomos priemonės atremti Rusijos informacines atakas ir kultūrinį spaudimą, apima nusivylimas, nes rusiškų kanalų draudimas ir jų pakeitimas į vakarietiškus, įvairūs informaciniai ir kultūriniai draudimai, ribojimai, prievartiniai išstūmimai yra panašios į Šiaurės Korėjos.
Globalizacijos amžiuje negalime izoliuotis nuo pasaulio ar jo dalies. Tai nėra tas kelias, kuris apsaugos lietuvišką kultūrą ir išlaikys laisvą, demokratišką informacinę erdvę! Šiais laikais valstybėse santykis tarp vietinių ir užsienio kultūros prekių ir priemonių kiekio pasikeitė pastarųjų pusėn, tai rodo pasaulinė praktika ir Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, net Irane, kur valstybės jėga ir islamo hegemonija užtikrino, kad kultūros prekių vartojimo pobūdis iš esmės nepasikeistų ir nenutoltų nuo savų pirmapradžių vietinių tradicijų, neišvengta stiprių pokyčių. Todėl globaliai atviroje Lietuvoje bandymai drausti, riboti ar visiškai atsisakyti rusiškos kultūrinės produkcijos nebus sėkmingi.
Dar daugiau - žlugdys vietinės kultūros pažangą, sveiką, laisvą ir kūrybingą žmonių mąstyseną bei atneš neišvengiamą žalą valstybės tarptautiniam prestižui ir požiūriui į lietuvius. Todėl nenuostabu, kad dėl tokios griaunamos politikų mąstysenos Lietuvos kultūra vis labiau atsilieka nuo Rusijos lygio.
Pripažinkime, kad dabar kultūros produkcijos lygių skirtumas yra nepadoriai didelis palyginus su sovietmečiu, kada Lietuva buvo viena iš lyderių. Netęskime griaunamosios kultūros politikos, sudarykime sąlygas menininkams kelti lygį, gaminti aukštesnės kokybės produkciją, formuokime pažangią , kuriančią, išjudinančią kultūros strategiją. Istoriniai ir dabartiniai JAV pavyzdžiai rodo, kad atvira, konkurencinga, kūrybinga kultūrinė aplinka ir jos gaminama pažangi produkcija ras būdų ir visada laimės prieš kultūrinį uždarumą, ribojimą ir draudimus šiame globalizmo amžiuje.
Turime orientuotis į kuriančius darbus, turime padėti kelti menininkų, kultūros žmonių gebėjimų lygį, mokytis ir iš tos pačios Rusijos, kad galėtume kurti aukštesnio lygio kultūrinę produkciją, kuri prilygtų ar net lenktų kaimyninių šalių produkciją ir mums tada tikrai nebereikės bijoti Rusijos kultūrinio spaudimo. Atvirkščiai, tada jie galės bijoti lietuviškos kultūros sklaidos posovietinėje erdvėje. Mindaugas Pliauga www.totas.lt
