Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją keisti įsiskolinusių socialiai pažeidžiamų žmonių skolų grąžinimo tvarką. Rašte, išsiųstame Teisingumo ministerijai, rašoma, kad sprendimų vykdymo instrukcija neatitinka Civilinio proceso kodekso. Todėl NVO atstovai siūlo patikslinti sprendimų vykdymo instrukciją taip, kad joje būtų pakoreguota „grynųjų pinigų sumos“ sąvoka ir skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į pinigų sumą, kuri neviršija vienos minimalios mėnesinės algos. Remdamiesi ilgamete darbo patirtimi NVO atstovai atsakingai teigia, jog šis neatitikimas suformavo netinkamą skolų išieškojimo praktiką, stipriai apsunkinančią socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į visuomenę. Siūlomi pakeitimai padėtų šiems žmonėms lengviau integruotis į visuomenę bei darbo rinką. Caritas generalinė direktorė Janina Kukauskienė teigia, kad „teikiant pagalbą labiausiai pažeistiems asmenims, tenka susidurti su skaudžia skolininkų realybe, kai skolos siekia kelis, keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų. Dažnai skolos našta tampa nepakeliama, įvairios konkrečios aplinkybės sumažina galimybes ją grąžinti. Dėl to reikia iš naujo pergalvoti skolų išieškojimo tvarką, kad skolingas asmuo gebėtų išlikti aktyvus visuomenės narys, kuris pamažu grąžintų įsiskolinimą. Šiuo metu veikianti sistema už borto palieka vis daugiau Lietuvos žmonių, prieštarauja žmogaus orumo ir visuotinio teisingumo dėsniui. Kartu ieškokime naujų sprendimų šiai situacijai keisti.“ Lina Šarkaitė, VšĮ TARP vadovė, įsitikinusi, kad jei žmogus turėtų neliečiamą, saugią minimalios mėnesinės algos sumą, iš kurios išieškojimas nebūtų vykdomas (kaip numatyta LR Civilinio proceso kodekso 668 str. 1d.), tai stipriai pakeistų situaciją: darytų ženklią įtaką socialinio paribio žmonių motyvacijai ieškoti darbo, dalyvauti ir konkuruoti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui ir mokėti skolas. Apie 90 proc. teistų asmenų turi įsiskolinimus. Kalėjimų departamento pateiktoje 2013 m. ataskaitoje yra teigiama, kad bendra ieškinių suma sudarė beveik 74,5 mln. litų.
Raštą Teisingumo ministerijai pasirašė Lietuvos Caritas, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Laikinieji namai, VšĮ “Teistų asmenų reintegracijos pradžia” (TARP), VšĮ „Veikiam.lt“, Mažeikių Švč. Jėzaus širdies parapijos Caritas bei Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Šių NVO darbo grupė, nagrinėjanti įsiskolinimo ir skolų perdavimo antstoliams poveikį socialiai jautrioms grupėms, susibūrė projekto „Telkiamės skurdo mažinti“ rėmuose, kurį įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir Pilietinės visuomenės institutas. Projektą remia EEE finansinių mechanizmų NVO programa*. Daugiau apie projektą: www.stopskurdas.lt
