Noriu visus paskatinti nepulti stacia galva palaikyti kurios nors puses siame apgailetiname konflikte, kuriame pralaimi tiek armenai, tiek azeri. Sio konflikto istorija ir priezastys nera nei paprasta, nei tiesi situacija. Labai noreciau tiketis, kad abi puses susitars be isorinio isikisimo ir be ginklu. Beda tame, kad abiejose pusese esama itakingu veikeju, kuriems si situacija naudinga, jau nekalbant apie kai kurias kaimynines valstybes...

Putlerio sena taktika, tokie veziniai dariniai kaip kalnu karabahas, laiudes respublikos ir kt tam kad azerbaidzanas,ukraina negaletu istoti i nato . Kai putleris bus pakartas issipres jusu bedos ,akip ir gruzijos su ukrainos

naftos daug turit,atspekit,kam labiause rupit

ja ja mes galim visus remti , nes labai labai turtinga salis , tikras rojus jau nusimato danguje

Dar prieš karinės operacijos pradžią Kalnų Karabacho savisaugos pajėgos 1992 metų vasario 25 d. ne vieną kartą perspėdavo atsakingus asmenis iš Azerbaidžano pusės apie rengiamą operaciją. Derybos vyko oficialiai, ne per pasiuntinius. T. y. tarp Kalnų Karabacho Respublikos Parlamento pirmininko Artūro Mkrtčano ir Azerbaidžano Respublikos vadovo Ajazo Mutalibovo. Tas faktas, kad armėnų pusė išanksto ir ne vieną kartą perspėdavo apie kontroliuojamojo Azerbaidžano karinėmis pajėgomis oro uosto šturmą ir suteikė gyventojams humanitarinį koridorių, veikiantį Ženevos konvencijomis nuo 1949 metų rugpjūčio 12 d., buvo pripažintas daugeliu politikų, rajonų vadovų ir žurnalistų. Chodžaly gyventojai tapo kovos už valdžią Azerbaidžane įkaitais. Reikėjo įmesti į mėsmalę savo tautą, kad apkaltinti valdžią, ir gudrybių keliu, paprastų piliečių gyvenimų kaina nuversti seną vyriausybę ir valdyti šalį. Kas ir buvo padaryta.

Karą pradėjo Azerbaidžanas. Nuo 1991 metų rugsėjo gyvenamieji Stepanakerto kvartalai buvo beveik kasdien masiškai apšaudomi azerbaidžaniečių pajėgų naudojant artileriją ir modifikuotus raketų paleidimo įrenginius tokius kaip „Alazan“ ir „Kristal“. Jau nuo 1992 metų sausio prie naudojamos prieš taikius gyventojus ginkluotės prisidėjo sutelktos ugnies reaktyvinė sistema „Grad“, kuri yra pagerintas „Katiušos“ variantas. Stepanakerto kryptimi įrenginys buvo naudojamas ir prieš taikius gyventojus. Nenutrūkstamo apšaudymo pasekmėje buvo didelis pabėgelių skaičius, o taip pat milžiniški žemės ūkio nuostoliai Kalnų Karabache, ir pačioje sostinėje. Prasidėjo badas. Karabachas buvo visiškai atskirtas nuo Armėnijos ir neturėjo su ja bendros sienos. Padėtis prastėjo ir dėl kuro transportui trūkumo, kadangi produktų prastatymas iš kitų miestelių į Stepanakertą buvo neįmanomas. Azerbaidžano milicijos ir karinės pajėgos praktiškai uždarė visus sausumos kelių arterijas. Tokiu būdu, vienintelė užblokuotų armėnų tautos viltis liko oro ryšys su Armėnija. Chodžaly oro uosto kontrolės nustatymas ir buvo armėnų savisaugos pajėgų karinė-strateginė užduotis. Ir reikia atkreipti dėmesį, kad Chodžaly tuo metu jau garsėjo visai ne taikiu miesteliu, o Azerbaidžano OMONo irštva. Strateginė Chodžaly klausimo pusė sukoncentravo aplink save azerbaidžaniečių pajėgas, nes jeigu armėnų savisaugos pajėgos užgrobs oro uostą, tuo pat ir Chodžaly, tada armėnai praklos sau gyvenimo kelią. Ir tai yra normalu – arba mirti blokadoje, arba imti Chodžaly. Kitų variantų nėra. Viso karo procese armėnai buvo aukomis, tuo labiau kad iš armėnų pusės karas buvo tėvyninės reikšmės. Tarptautinės pagalbos irgi nebuvo. Tai buvo asmeninio gyvenimo kainos klausimas. Būtent šia kaina buvo iškovota pergalė. Ar galima pavadinti genocidu skubotus karinius veiksmus miestelyje, kuris buvo priešo aktyvių karinių veiksmų „žaisdras“ ir ta vieta, nuo kurios priklauso viso Karabacho gyventojų gyvenimai, nes tai vienintelis gyvenimo kelias? Azerbaidžano interpretacijoje viskas įmanoma.

azerbaidzanas siek tiek orientuotas i vakarus, o armenai padlaiziauja rusams. Tai vien is to as sau pasidariau isvada, kad azerbaidzanieciu tautos vertybiu skale yra aukstesniame lygyje.

Palaikome Armėniją: politiškai, moraliai, kultūriškai.

Komentuojant daug kam reikėtų , geriau žinoti istoriją. Azerai daug vėliau,negu armėnai, atėjo čia gyventi. Negali būti jokios kalbos, kad tai ne armėnų žemė.AZERAI grobia armėnų teritorijas.

Mahiras Gamzajevas yra vienas iš tų Lietuvoje gyuvenančių tautinių bendrijų atstoivų, kurio pozicija galėtų būti pavyzdžiu visiems. Nuo Sąjūdžio laikų jis lojalus Lietuvai ir mėginantys čia jį dergti sutvėrimai yra arba anupirkti Lietuvai nelojalių jėgų, arba banalūs idiotai. Deja, idiotas pats niekad nesuvoks, kad yra idiotas. Užuojauta jiems.