Minėdami Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją – kaskart su nostalgija prisimename tautos vienybę, kurios šiandien labai trūksta. Kitaip negu prieš dvidešimt vienerius metus, kada tauta ir valdžia vieningai kovojo prieš okupantus, šiandien minint Sausio 13-ją padėtis Lietuvoje yra kardinaliai pasikeitusi. Įvyko tas, ko tada tauta, kovodama už laisvę, nesitikėjo – valstybę užvaldė godžios tamsios jėgos. Tauta skilo į privilegijuotą klasę ir skriaudžiamą liaudį.
Įvykiai Garliavoje ir Kauno pedofilijos byla puikiausiai pavaizduoja valdžios ir tautos susipriešinimą. Aistringi skriaudžiamos, pilnos nepasitikėjimo tautos vertinimai ir neatitinkantys teisingumo, logiškumo, susidariusios situacijos bei bylų visumos teisėsaugos sprendimai šią bylą pavertė bjauriu šou, kuris kiekviename epizode parodo valdžios supuvimą ir tarnavimą privilegijuotoms socialinėms grupėms.
Tiesa, tame matosi galingų tamsiųjų jėgų režisavimas ir puikiai laviruojama propaganda, tačiau tuo pateisinti blogą teisėsaugos darbą – negalima. Reikia pripažinti, ši byla viešai apnuogino tamsiąją teisėsaugos pusę. Dažnas susidūręs su teisine sistema pastebi laisvą įstatymų ir teisės aktų traktavimą. Vis dažniau teismų sprendimai tampa įžūlūs (juoda verčiama balta), kai siekiama neteisėtai vieniems suteikti privilegijų, o kitiems primesti prievoles. Tokiu „teisiniu“ reguliavimu įtvirtinamas vienų viešpatavimas ir kitų pavergimas. Labai nepatinka teismuose įsigalėjęs žmonių skirstymas į dvi grupes (pasaulius) – į suprantančius teisę ir nesuprantančius įstatymų. Tai reikia išgyvendinti, nes trukdo kelti teisinį gyventojų išprusimą ir didina poreikį bylinėtis.
Juk pilietis privalo žinoti ir turėti teisinį supratimą privalomos elgesio taisyklės, kuri reikalinga visuomeniniuose santykiuose. Teisė negali atitrūkti nuo realaus paprastų piliečių gyvenimo ir būti privatizuota teisininkų klanų. Teisininkams reikia priminti, kad valstybės teisės normų sistema yra ta, kurią pripažįsta, realiai laikosi ir, esant reikalui, priverstinai paklūsta absoliuti dauguma piliečių.
Jeigu piliečiai pripažins, laikysis ir paklus ko nors kito paskelbtiems teisės aktams, tai Seimo priimti teisės aktai virs nedidelės minios (141 Seimo narių) deklaracijomis, mokančiomis kaip gyventi kitus, o Konstitucinio teismo nutarimai – kaip devynių aktyvių teisininkų, siekiančių daryti įtaką teismams ir įstatymų leidėjui, nuomonės. Šiuo metu Garliavos įvykiuose to dar nematau, bet pavojus egzistuoja. Todėl teisminė valdžios sistema turi ne tik vykdyti teisingumą, bet ir teisiškai šviesti piliečius. Gera teisinė sistema, kuri atitinka šalies teisinio reguliavimo poreikius, yra civilizuotos ir pažangios valstybės požymis. Todėl labai svarbu, kad paprasti piliečiai bent minimaliai orientuotųsi ir pasitikėtų valstybės teisine sistema. Juk teisė savo esme skirta silpnesnįjį apginti nuo stipriojo diktato.
Reikia rasti Lietuvos teisėsaugai jėgų ir išnagrinėti Kauno pedofilijos bylas. Policijos informatoriaus atsiradimas ir kitos įžvelgiamos aplinkybės (pavyzdžiui, bylose įsipainioję galingi žmonės) vienareikšmiškai rodo, kad šiose bylose toli gražu ne viskas ištirta ir galutinės tiesos dar nėra.
Mindaugas Pliauga
