Kažkada Vytautas Landsbergis kalbėjo, jog Lietuvoje egzistuoja teisėjų partija. Jis buvo tikrai arti tiesos. Jeigu mūsų partijas įsivaizduoti kaip ypatingas organizuotas grupuotes valdžiai užgrobti, o ją gavus nebaudžiamai tenkinti savo asmeninius (ne visos partijos, o tik jos viršūnės) siauros grupės interesus.
Toks apibrėžimas labai tinka ir visoms šalies teisėsaugos institucijoms. Jeigu pasitaiko gražių pavyzdžių, tai tik retos išimtys. O taisyklė labai paprasta - tenkinti savo grupės interesus ir kažkiek atlikti bendros profilaktikos, kad ir patiems nebepasidarytų nesaugu vaikščioti gatvėmis.
Matyt dažnas pilietis, norėdamas išspręsti vieną ar kitą problemą, turėjo reikalų su šalies biurokratine sistema. Kai susiduriate su teisiniu nihilizmu, abejingumu ir absoliučiu nesiskaitymu su jumis kaip žmogumi. Dažnai išgirsdavote saliamonišką patarimą kreiptis į teismą. Šiuos patarimus dalijantys labai gerai žino, kad, visų pirma, kreipimasis jums labai brangiai kainuos. Antra, teismo procesas užtruks labai ilgai. Galiausiai trečia, jei ir laimėsite, biurokratas, privalėjęs jūsų problemą išspręsti greitai ir teisingai nenukentės, nes nėra šalyje teisėjo, kuris suprasdamas, jog pilietis į teismą buvo atvarytas veltui, nubaustų tai padariusį valdininką. Tai yra mūsų žiauri kasdienybė, iš kurios, panašu, nėra galimybės išsikapstyti. Mūsų LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo šventinėse, ir ne tik, kalbose labai mėgsta pabrėžti, esą mes gyvename teisinėje valstybėje. Ši frazė nuolat skamba iš Seimo tribūnos, TV laidose ir aplamai tapo kaip koks užkeikimas. Lietuva - teisinė valstybė, teisėsauga ir teismai, suprask, prokurorai, policininkai, daugybė specialių tarnybų pareigūnų, teisėjai vykdo tą teisingumą. Ir jie šiame procese yra savarankiški ir nepriklausomi. Ar tik ne čia ir slypi visa problemos esmė? Pagal LR Konstituciją visai teisėsaugos sistemai pagrindinę įtaką turi dvi šalies institucijos: tai LR Prezidentas ir Seimas, Vyriausybei atskaitinga tik policija, FNTT, kitos institucijos. Tada leiskite paklausti - iš kokios teisėsaugos institucijos šalies piliečiai turi reikalauti tvarkos ir tikrojo, nevilkinamo teisingumo Lietuvoje? Atsakymas labai paprastas - iš šalies Prezidento ir Seimo. Tai yra būtent tos institucijos ir pareigūnai, kurie turi ne žarstyti tuščius pažadus, o per gana trumpą laiką įvesti šalyje įstatymo viršenybę. Ir jokie atsikalbinėjimai, atseit, negalima kištis į prokurorų, tyrėjų, teismų darbą, nė sudilusio skatiko neverti. Šalies žmonių problemos turi būti greitai ir teisingai išsprendžiamos, o šalies visuomeninis interesas privalo būti apgintas. Jeigu teisėsaugos pareigūnai ir jų vadovai nesugeba tai padaryti, jie turi būti nedelsiant atleidžiami iš pareigų. O vilkinusius bylas, ar kitaip išsukinėjusius nusiklatėlius - sodinti į kalėjimą. Jeigu to nedaro LR Prezidentas ar Seimas, šalies žmonės neturi su tuo taikstytis, naiviai, kaip mažvaikiai, tikėdami specialiai kuriama šių pareigūnų Tautos meilės iliuzija. Piliečiai nedelsiant turi pareikalauti tokių pareigūnų atsakomybės. Netikėkite, kai jums bandoma sudaryti įspūdį, kad mūsų Prezidentai ar kiti aukštus postus užimantys pareigūnai yra Tautos garbinami ar labai mylimi už nieką. Per rinkimus prisižada pažaboti vertelgas, išgyvendinti betvarkę ir nebaudžiamumą. O padirbėję kelerius metus, vėl tą patį žada, tačiau nieko konkrečiai nedaro. Buvo garbinami ir Sovietų Sąjungos vadai, bent jau žiniasklaida apie tai rašydavo, tačiau ar kas juos prisimena dabar? Ši santvarka yra rafinuotesnė ir ciniškesnė, joje sukurta ištisa žmonių protus ir ypač emocijas reguliuojanti industrija. Jų pačių sukonstruoti surogatai pateikiami kaip visuomenės nuomonė. Kas formuoja nuomonę? O gi specialistai, apie kuriuos mažai žinoma, ypač apie tai kokius metodus jie naudoja. Svarbiausia, kad tai skelbia ir į galvas mums įkala žiniasklaida. Kai vyksta bet kokia diskusija apie mūsų santvarkos pranašumus, iškart į aukštumas iškeliama žodžio laisvė. Tik būkime sąžiningi patys su savimi. Apie kokią laisvę mes kalbame? Kur matėte, kad tik panorėjęs, net pats protingiausias pilietis, turėdamas savo neatitinkančią šio pasaulio galingųjų nuomonę, gali ją laisvai išreikšti? Savo laiku buvo labai puolama valstybinė žiniasklaida, kuri suprantama yra dalinai priklausoma nuo esančių valdžioje. Tačiau kuo geresnė privati žiniasklaida, kuri visiškai pavaldi vertelgoms, spausdinantiems ką nori ir kur nori? Taip, būtent tie patys vertelgos, kuriuos pažaboti prieš rinkimus mums žadėjo ponia Dalia Grybauskaitė. Pasirodo, dabar ji žino, kas daro įtaką, tik garsiai mums nesako. O ir pažaboti jų jau nebereikia iki kitų rinkimų. Su reitingais dar paprasčiau – kiek užmokėsi, tokius reitingus ir turėsi. Geras pavyzdys, Valdo Adamkaus dešimtmečio reitingai ir žmonių dabartinis paregėjimas... Jis ne tik nieko doro Lietuvai nepadarė, bet, pasirodo, buvo neteisėtai išrinktas, toleravo aferistus ir pats juos dangstė. Nenoriu būti blogas pranašas, bet kažkas panašaus kartojasi ir su dabartine Prezidente Dalia Grybauskaite. Tikrai sveikinau jos ryžtą, nors ir žodinį susitvarkyti su vertelgomis, išvaikyti visą teisėsaugą apraizgiusį „valstybininkų“ klaną bei būti visiems vienodai teisinga. Deja, eina jau treji jos kadencijos metai, o rezultatas nulis. Manau Prezidentei atskaitingoje teisėsaugoje niekas nepagerėjo, o atvirkščiai, padėtis tik blogėja.
Kokia teisine valstybe Lietuva gali vadintis, jei dešimtmečius vagiama milijonais ir milijardais, ir niekas nenubaustas? Kas ir kada iškels bylas už 3 milijardus litų, pavogtus LEO.lt aferos metu, už 500 milijonų litų išvogtų per garsųjį VEKS? Ką jau kalbėti apie iš Vilniaus stadiono statybų pasisavintus tik 50 milijonų litų. Apie pavogtus viduryje Vilniaus 60 ha žemės sklypą jau pamiršo, kaip ir pusvelčiui „prichvatizuotas“ vėliau specialiai į bankrotą nuvarytas „Lietuvos avijolinijas“. Kas pagaliau nutrauks „valstybininkų“ klano visagalybę ir nebaudžiamumą? Šeimininkavimą Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, ministerijose, prokuratūroje, VSD, STT, FNTT, mokesčių inspekcijoje, teismuose? Kas išdrįs pažaboti suįžūlėjusius antstolius ir grąžinti juos valstybei (t.y., panaikinti privačių antstolių institutą), sudrausminti notarus, kad jie baigtų pelnytis žmonių nelaimių sąskaita vykdydami valstybės jiems deleguotas funkcijas? Negi mūsų aukščiausieji nemato, kad šalyje klesti pedofilija, prekyba žmonėmis? Teisėsauga, užuot gaudžiusi nusikaltėlius, juos dangsto. Kada bus nutrauktas susidorojimas su šalies piliečiais: žuvusio Vytauto Pociūno šmeižto kompanija siekiant jį apjuodinti? O kaip Eglė Kusaitė? Kada bus apginta Deimantė Kedytė ir jos pusseserė? Dėl V.Pociūno teisėsauga privalo nubausti kaltus šmeižikus už tai, jog jie išsiuntė sąžiningą ir principingą pareigūną į Baltarusiją. Nubaudę šmeižikus, mūsų prokurorai labai priartės prie V.Pociūno nužudymo užsakovų. Bet be aukšto rango politikų jie neišdrįs to padaryti. Nesuprantama, kodėl Prezidentė, per klaidą paskyrusi Darių Valį, kuris net nesugeba atleisti iš pareigų seniai susikompromitavusius Generalinės prokuratūros prokurorus Justiną Laucių ir Mindaugą Dūdą, toliau stebi šio neveiksnumą ir nieko nedarymą. Šie veikėjai, būdami „valstybininkų“ klano klapčiukais, niekada neiškels bylų Mečiui Laurinkui, Arvydui Pociui, Dariui Dabašinskui, Dariui Jurgelevičiui ir Co vykdžiusiems korumpuotų verslo struktūrų nurodymus ir pamynusius Lietuvos interesus.
Visai neseniai LR Prezidentė pateikė Seimui gal ir neblogas politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas. Tiesa, žiniasklaida kukliai nutylėjo, kad lygiai tokias pačias pataisas teikė ir V. Adamkus. Bet problema ne ta. Nutylima didžiausia šios santvarkos rykštė: tai nelegalūs milijonai, naudojami rinkimams. Kol nebus suvaldyti nelegalių pinigų srautai, mes turėsime ne demokratinę ir teisinę valstybę, o kriminalinę – biurokratinę, kurioje ir gyvename. Pradėti reikia nuo tų garsių 25 milijonų, nelegaliai gautų iš užsienio valstybės, pono V.Uspaskicho, kuriuos jis panaudojo politinei sistemai užimti. Ką jau kalbėti apie nusikalstamą prokurorų aplaidumą tiriant šią bylą, ir ją kvalifikuojant ne kaip didžiulio masto puolimą prieš valstybę ir jos institucijas, o tik kaip buhalterinę klaidą. Buvo tendencingai bandyta šią bylą išvis numarinti. Tačiau niekaip sveiku protu nesuprantamas dabartinis teismų vilkinimas ir šiame fone tvyranti visų politikų olimpinė ramybė. Juk būtent ši byla yra tas lakmuso popierėlis. Ar Lietuvos aukšti pareigūnai, tarp jų, ir ponia Dalia Grybauskaitė yra sąžiningi savo kalbose ar tiesiog meluoja? Kaip galima penkerius metus stebėti Darbo partijos galimą kriminalą, pasinaudojus nelegaliais pinigais savo tikslams pasiekti ir vėliau kaip niekur nieko dalyvauti Seime priimant sprendimus? Jeigu anksčiau ar vėliau Lietuvoje atsiras padorių politikų ir jie paskirs padorius prokurorus ir teisėjus, tai šie nusikaltimai bus atskleisti, o kalti nubausti. Tačiau kaip su Seimo sprendimais, kuriuose bus neteisėtai dalyvavusi Darbo partija, kuri naudojosi nelegaliais pinigais? Vadinasi, ją gali prireikti įvardyti kaip nusikalstamą organizaciją ir likviduoti. LEO.lt aferoje dalyvavo ir grįžęs iš Rusijos ponas Viktoras Uspaskich, besislapstęs tenai nuo Lietuvos teisėsaugos. Būtent jo nurodymu Darbo partijos frakcija Seime balsavo už LEO.lt aferą. Štai chrestomatinis pavyzdys: vieni nusikaltimai seka kitus, o juos darantys negali būti gerais kovotojais su jais.
Todėl Tautos ateities forumas, matydamas degraduojančią valstybės teisėsaugą ir kartu su ja ir pačią valstybę, teigia: jei norime turėti savo Tėvynę – šalies piliečiai privalo imtis atsakomybės ir savo ryžtu pasakyti NE tolimesniam mūsų visų mulkinimui. Lietuva nėra teisinė valstybė, tie kurie taip teigia meluoja visai Lietuvai. Kiek galima kęsti tokią neteisybę, kai žmogus nuoširdžiai atgailavęs netyčia supleškinęs kaimyno šieno kupetą (taip buvo Alytaus rajone), buvo nuteistas 2 metams kalėjimo? Tie, kurie mus mulkina ir vagia iš valstybės milijonus ir milijardus, ne tik lieka nenubausti, bet ir toliau, užėmę aukštus valdžios postus, mums vadovauja. Kol LR Prezidentė ir kiekvienas politikas toleruos minėtus vagis ir nusikaltėlius, o Lietuvos žmonės leis elgtis savo išrinktiesiems kaip jie nori, kol leisimės mulkinami parsidavusios žiniasklaidos, mes normalios valstybės neturėsime. Norite objektyvios informacijos? Kviečiame apsilankyti TAF svetainėje ir tikėti tais leidiniais, kurie dar rašo arba savo portaluose talpina tokias šios šalies valdžiai toli gražu nepriimtinus teiginius.