Klaidų nedaro tas, kuris nedaro nieko. Panašu, kad tokia logika vadovaujasi konservatorių partijos strategai, nė piršto nepajudindami tam, kad sukurtų savo rinkimų programą. Gudrumo stoka šios partijos neapkaltinsi – nėra programos – nėra ir galimybių jos kritikuoti.
Tuo metu, kai beveik visos parlamentinės partijos jau spėjo pristatyti savo programas visuomenei, aptarti svarbiausius punktus ir net kai ką pakeisti, konservatorių partijos vedlys rūsčiai kritikuoja politinius oponentus, pristačiusius visuomenei savo idėjas ir siekius, tačiau pats, paklaustas apie tai, kurgi dingusi konservatorių programa, nė mirktelėjęs rėžia, kad valdantieji analizuoja kitų partijų programas, kad pristatytų visuomenei pačią geriausią „savo“ programą. Tuo tarpu konservatoriams lojalūs įvairaus plauko ekspertai ir apžvalgininkai nepailstamai giria šios partijos vadovus už konstruktyvumą ir profesionalumą, kurių likučių per ketverius metus taip ir nepavyko aptikti tarp šios partijos kalbų ir darbų.
Nemažai jėgų skyrę tam, kad galutinai nustekentų Lietuvą, konservatoriai paspaudę uodegą stebi kas bus toliau. Juk jie patys sėkmingai sugebėjo neįgyvendinti daugumos iš ankstesnių savo pažadų. O raginimas „pradėti kurti geresnę Lietuvą“ – nuo praėjusių Seimo rinkimų išdidžiai „kabantis“ jų interneto svetainėje – tapo lyg pasityčiojimu iš visos Lietuvos žmonių.
Svarbiausias ankstesnėse programose deklaruotas vertybes – laisvę, bendruomeniškumą, šeimą ir teisingumą – konservatorių partija savo valdymo laikotarpiu taip sutrypė, kad šiandien jau nebedrįsta to pakartoti ir nenori nė prisiminti.
Tad kokios yra tikrosios konservatorių ištikusios žanro krizės priežastys? Gal dešinieji delsia pristatyti visuomenei savo rinkimų programą, nes žino, kad po ketverių metų buvimo valdžioje žadėti tą patį, ką žadėjo prieš praėjusius Seimo rinkimus jie negali, o žadėti kardinaliai priešingus dalykus yra nelogiška ir juokinga? Gal todėl ir belieka dešiniesiems bailiai šniukštinėti – kuri partija ką parašė, ką galbūt galima perimti ir pateikti savaip. Matyt, partijos šulai pamiršo, kad nusirašinėti – negražu, o vogti idėjas – žema.
Prasidėjus mokslo metams ne pro šalį būtų priminti konservatoriams, kad už nepažangumą, nusirašinėjimą ir plagijavimą studentai paprastai būna metami iš universitetų – tad ar neatėjo laikas pagaliau išmesti nepažangius politikus ir iš valdžios.
Rapolas GABRYS
