Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Tai, kad Lietuva tapo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, šalies užsienio politiką pakeis labai mažai, mano politologas Tomas Janeliūnas. „Šalys, kurios užima nenuolatinės narės postą, dažniausiai žaidžia kitų didžiųjų valstybių žaidimo aikštelės pusėje. Lietuva greičiausiai [...]su kažkokiais savarankiškais pasiūlymais šitoje scenoje nesirodys“, – sako jis.
Politologo teigimu, jau seniai kalbama, kad organizacijai būtinos reformos, tačiau lig šiol padaryta labai nedaug.
– Jungtinės Tautos (JT) šiuo metu yra didžiausia planetoje organizacija, kuri 2015 m. minės 70-metį. Tačiau kartais organizacijos prasmingumu abejojama. Pone Janeliūnai, ar pagrįstos tos abejonės?
– Iš dalies taip, nes jau kelis dešimtmečius kalbama, kad reikėtų reformuoti daugelį JT sričių. Pradedant nuo to, kaip derėtų tarp valstybių pasidalinti finansavimo naštą, ir baigiant tuo, kaip efektyviau priimti sprendimus, ar reikėtų išplėsti JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių skaičių ir daugelį kitų klausimų. Tačiau padaryta labai nedaug, ir tai, kad valstybių interesai kartais labai radikaliai skiriasi, trukdo bet kokioms rimtesnėms reformoms.
Daug pačių svarbiausių sprendimų, ypač tų, kuriuos turėtų priimti Saugumo Taryba, dažnai negali būti priimta būtent dėl to, kad dalis narių turi visiškai priešingas pozicijas ir naudojasi savo veto teise ar bando stabdyti kitais būdais.
– Ar veto teisė nėra didysis slenkstis, kuris trukdo reformuoti visą organizaciją? Ar apskritai tai nėra atgyvena?
– Pats principas sugalvotas būtent taip, kad tarp valstybių nekiltų ilgalaikių nesutarimų ir būtų ieškoma kompromiso, nes tik tada galima tikėtis ilgalaikės taikos ir tam tikrų sprendimų, kurie tenkintų visas šalis – tada nebūtų nė vienos (bent jau didžiosios) valstybės, kuri ignoruotų arba priešintųsi tokiam sprendimui. Tačiau didelę dalį tokių sprendimų „nuvesti“ iki kompromiso labai sudėtinga.
– JT tikslai iš esmės yra kilnūs – pavyzdžiui, saugoti tarptautinę taiką. Bet ar JT turi tam reikalingų svertų? Kiek jie yra paveikūs?
– JT turi nemažai galimybių, ir taikos palaikymo pajėgos įvairiuose pasaulio kraštuose kartais būna gana gausios, sudarytos iš daugelio šalių kontingento. Bet jos negali dalyvauti aktyviuose kariniuose veiksmuose ir dažniausiai yra priskiriamos prie karinę galią turinčių stebėtojų, t. y. bando sulaikyti kariaujančias puses nuo tiesioginės konfrontacijos. Kita vertus, net ir rezoliucijos, kurios yra skirtos nubausti tam tikroms valstybėms, įvesti sankcijoms, ne visada duoda rezultatų, nes tos šalys vis tiek randa būdų, kaip sankcijas apeiti ir pažeidinėti įvairius tarptautinius susitarimus.
– Saudo Arabija atsisakė vietos JT Saugumo Taryboje protestuodama prieš organizacijos neveiksnumą, nesugebėjimą imtis adekvačių priemonių karui Sirijoje nutraukti. Ar JT gali padaryti daugiau, kad sustabdytų karą Sirijoje, ar negali?
– Iš esmės ne, bent jau dabar, kai Rusija ir Kinija turi visiškai priešingą poziciją negu Vakarų šalys. Bet kokie ryžtingesni bandymai greičiausiai sulauktų Kinijos ir Rusijos pasipriešinimo, todėl net priimti kokį nors ryžtingą sprendimą JT iš esmės yra nepajėgios. Atitinkamai ir taikyti priemonių prieš Siriją negali.
– Praėjusį mėnesį Lietuva tapo nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare. Ką tai reiškia mūsų šaliai?
– Visų pirma tai reiškia tarptautinį prestižą ir tai, kad Lietuva bus vienoje iš tarptautinėje erdvėje matomiausių scenų. Bet praktiškai tai labai mažai pakeis Lietuvos užsienio politiką, nes tos šalys, kurios užima nenuolatinės narės postą, dažniausiai žaidžia kitų didžiųjų valstybių žaidimo aikštelės pusėje. Natūralu, kad Lietuva greičiausiai jungsis prie tų iniciatyvų, kurias kels ar palaikys JAV, ir su kažkokiais savarankiškais pasiūlymais šitoje scenoje nesirodys.
