Prezidente, Važatkiemyje Jūsų bendravardė nutiesė autobaną! Atvažiuokite.
Nuoširdžiai prašyčiau Jus padėti man, kukliam ūkininkui, buvusiam tremtiniui, nors iš dalies sutramdyti Prienų savivaldybėje klestinčią žemėtvarkininkų savivalę. Pažeidžiamos ne tik mano konstitucinės žemės nuosavybės teisės ir ES teisė naudotis mano nuosavybe. Volens nolens, bendraudamas su arogantiškais žemėtvarkininkais patiriu ir didžiulį dvasinį pažeminimą. Iki šiol žemėtvarkininkai Prienų rajone daro ką nori ir jaučiasi nebaudžiami. Pasyvi mero p. Vyto Bujanausko ir administracijos direktoriaus p. Algio Marcinkevičiaus pozicija leidžia jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir artimiausiu metu nesimato šviesos tunelio gale, kad kas nors paskatintų Prienų rajono merą socialdemokratą p. V. Bujanauską ir kitus savivaldybės tarnautojus laikytis savivaldybės priimtų sprendimų bei potvarkių, Lietuvos įstatymų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis teigia, kad: „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai, nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“. Teiginys aiškus ir suprantamas, tarsi nereikalingas Konstitucinio teismo išaiškinimo ar Jos Ekscelencijos Prezidentės brangaus laiko sutrukdymo. Tik ne Prienuose.
Ad hoc, Prienų rajono valdybos 1993-12-02 d. potvarkiu Nr. 348 v “Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės ūkio veiklai," Ašmintos apylinkės, Važatkiemio kaime man buvo grąžinta bendro 12,50 ha ploto žemės – kurti privatų ūkį. Įkūriau. Jokio valstybinės ar vietinės reikšmės kelio mano sklype nebuvo ir nėra. Norėčiau tikėti, kad kol aš gyvas – nebus. Tik Prienų rajono žemėtvarkininkai (e.g., liūdnai pagarsėjusi p. Dalė Gulijeva) savavališkai ir neteisėtai bando žymėti 4 - 5 m pločio kelią, kuris įskaičiuotas į mano žemės plotą. Šiuose planuose nėra nei mano, nei kaimyno a.a. p. Adolfo Kabašinsko parašų. Visą laiką teigiau, kad kaimynas D. Kemežys naudotųsi ir važiuotų bendro naudojimo keliu. 2011 metų rugpjūčio 10 d. šiuo klausimu parašiau skundą Prienų savivaldybei. Klausimo neišsprendė. Motyvuoto ir pagrįsto atsakymo negavau. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus išvažiuojamojo posėdžio 2011-09-09 d. protokolą skundžiau nustatyta tvarka 2011-09-26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Jokio atsakymo į mano skundą negavau. Ar tai turėčiau suprasti kaip chrestomatinį Lietuvos valdininkų būdą mane įstumti į begalinį teisminį bylinėjimosi kelią? Kaip pasakė man vienas Seimo narys, tokio kelio turėtų pakakti: „iki smerties“.
Man, socialdemokrato mero p. V. Bujanausko, buvo pažadėta išspręsti šį klausimą, kad: „Savivaldybė vykdys minėtą 1993 m. gruodžio 2 d. potvarkį.“ Supratau tai vienareikšmiškai, kad bus atstatyta status quo į mano žemės nuosavybės teisę ir penkis sunaikintus bičių avilius dėl neteisėtu keliu važinėjančios sunkiosios žemės ūkio technikos poveikio. Klydau. Neatstatė. Žalos neatlygino. Nori atimti ir įteisinti neteisėtą kelią per mano protėvių ir tėvų žemę, kurio nebuvo ir sovietmečiu. Kaip minėjau, nors jokių rašytinių atsakymų iš organų negaunu, išskyrus nebylų norą įstumti mane bylinėtis begalinėje teismų mėsmalės karuselėje. Antra vertus, kaip kreiptis į teismą neturint jų rašytinių atsakymų? Be motyvacijos, kad teismas galėtų pasišaipyti: „kuo remdamasis tas senis kelio nori ar nenori? Ieškinį atmesti.“
Esant tokiai padėčiai, mero p. V. Bujanausko valdininkai 2011 m. rugsėjo 9 d. nacionalinės žemės tarnybos Birštono ir Prienų skyriaus išvažiuojamojo posėdžio raštu atsakė visiškai priešingai sveikam protui, protingumo bei teisingumo kriterijams. Išdėstydami tik vietos veiksnių įtakos dėka įtvirtintą korupcinę tvarką. Įtvirtintoji tvarka de facto et de jure paverčia mano konstitucinės ir europinės teisės realizaciją neįmanoma misija. Jokiai Prienų Dalei kyšio neduosiu.
Nuo mano tėvų mirties iki šiol nesuteikiau žodinio ar rašytinio sutikimo cum bona fide nutiesti kelią per mano protėvių žemę.
Kelio per mano žemę negali būti be mano sutikimo.
Manyčiau, kad tokie pareigūnų veiksmai pažeidžia mano teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika. Mano nuomone, objektyvių šio klausimo teigiamo sprendimo priežasčių nėra, yra tik šios, subjektyviosios: ne administracinis teisėtas, o korupcinis žemės klausimų sprendimo pagrindas, pagrįstas korumpuotais ryšiais ir valdininkijos privilegijomis, sudaro sąlygas žemės kausimus tirti netinkamai, neatsakingai, nekokybiškai, nekompetentingai ir tendencingai. Šiuo atveju, man taikliai pasakė kitas a.a. Seimo narys: „Jeigu būtum Seimo narys, tai per tavo žemę nesirastų jokių neteisėtų kelių.“ Nesu Seimo ar Prienų savivaldybės tarybos narys, tik žmogus, iškentėjęs tremtinio dalią ir dabar patiriantis valdininkų patyčias.
Prašyčiau Jūsų:
Autoritetingo įsiterpimo į itin užmaskuotą Birštono ir Prienų žemėtvarkininkų savivalės pasaulėlį bei Jūsų įtakos dėka galinčio rastis reikšmingo ir teisingo postūmio šio klausimo protingam sprendimui – per man nuosavybės teise grąžintoje tėvų ir protėvių žemėje instaliuojamo neteisėto kelio likvidavimo per secula seculorum.
