Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą jau čia pat. Tad savaime aišku, jog aštrėja kova tarp kandidatuojančių partijų ir pačių kandidatų. Ta kova niekur nėra garbinga – purvai, daugiau ar mažiau, liejasi ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Konkurenciją tarp naujai ateinančių ir senbuvių stiprina ir tai, kad pastarieji niekaip nenori užleisti savo šiltų vietų, ir bando suniekinti ne tik progesyvias, jų politinėje kūdroje užsistovėjusį ir pasmirdusį vandenį judinančias idėjas, bet bando pasitelkti ir visokio plauko veikėjus apjuodinant ir suniekinant tuos, kurių atėjimas į jų aplinką galimai sukeltų nepatogumų, nes kai šviesa apšviečia tamsą, tamsa pasirodo visame savo grožyje, kuriuo deje jau niekas nebenori grožėtis. Todėl ir yra pasitelkiamos įvairios puolimo priemonės tam, kad visi nukreiptų dėmesį į jų sukurtą šiaudinuką (ir visi užmirštų apie kūdros smarvę), kurį jie kaip šamanai apstoją bando ir šmeižtu, ir apkalbom, ir šantažu “apkalbėti" ir galiausiai sudeginti... Taip įsismagino, kad rodos kaip tose žiemos palydų Morės deginimo apeigose... Prasilenkiama net su žmogaus orumu – jis paprasčiausiai paminamas. Tačiau egzistuojantis nekaltumo prezumpcijos principas ir jo taikymas neretai veikia kaip priešnuodis šmeižikams. Kartais jie nubaudžiami.
Š.m. rugsėjo mėn. 27 d., Čikagoje (JAV) leidžiamas savaitraštis ,,Amerikos Lietuvis", Nr.39 (648) skiltyje ,,Trumpai apie viską", išspausdino Albino Hofman'o rašinį ,,2012–ųjų rugsėjis“, kuriame nuo pirmosios eilutės pasipila šmeižto, kaltinimų tirada kandidatei į LR Seimą Neringai Venckienei. Autorius drįsta daryti niekuom nepagrįstas išvadas, kad ,,ji vengia apklausos,vadinasi, kažką slepia“. A. Hofman'as nesivaržydamas nusprendžia, kad ,,kviečiama į prokuratūrą, Venckienė staiga suserga ir, remdamasi nedarbingumo pažymėjimu, ji ,,negali“ atvykti į prokuratūrą apklausai. Reikia sutikti, kad vykti į prokuratūrą tai ne tas pat, kas vykti į darbą, todėl nedarbingumo pažymėjimas neprivalėtų būti piktnaudžiavimo ramstis. Venckienės atžvilgiu greičiausias, geriausias ir pigiausias jos gydymas būtų paguldžius į kalėjimo ligoninę. Tokioje ligoninėje stebuklingai greitai pasveikstama. Tą pačią gydymo priemonę galima pritaikyti jos tėvams bei kitiems delsimo ligų apsimetėliams. Debesys vis labiau niaukiasi dėl Venckienės elgesio. Ar tik nepriėjo liepto galą? Šiuo metu ši prisidirbusi, ,,sąžininga“ buvusi teisėja, naujai paragavusi ,,neliečiamybės“ vaistų, begėdiškai ruošiasi balsavimo būdu patekti į Seimą. Kokia ji būtų įstatymų leidėja, pati negerbianti įstatymų? Nejaugi būtų pakankamai ,,patvorinių“ už ją balsuotojų, kad ji patektų į Seimą? Tai būtų triuškinantis smūgis visai Lietuvos ,,demokratinei“ santvarkai, kur Seimas yra geriausia prieglauda nusikaltėliams (A. Vinokuras ,,Teisinis imunitetas? Nesąmonė!“, lrytas.lt, 2012-09-13)."
Kaip būtų galima įvardinti šią rašliavą? Ar save ir kito žmogaus orumą gerbiantis raštininkas užsiimtų tokiu pamazgų perpilstymu. Matosi, kad šio straipsnio autorius tiesiog pasigardžiuodamas geria pamazgas, kurių receptų specialistas yra jį susižavėjęs Arkadijus Vinokuras. Tai Lietuvos žurnalistikos pasaulio didvyris ir pasididžiavimas, kuris viešojoje erdvėje LR Prezidentę išvadino „frigidiška sterva“. Bet A. Hofman'ui tai nerūpi (kaip ir LR seimūnėms socdemėms Marijai Aušrinei Pavilionienei ir Birutei Vėsaitei). Jokios reakcijos! Praeityje dirbęs cirko klounu A. Vinokuras už tokį Prezidentės bei naujos Drąsos kelio partijos lyderės Neringos Venckienės šmeižtą, galimai, įgijo svorį socialdemokratų partijoje, kad į šių rinkimų sąrašą jį įrašė net 41-uoju numeriu, o jo politinė reklama apmokėta iš specialios LSDP rinkiminės kampanijos sąskaitos. Galima tikėtis, kad A.Vinokuras, kuris taip didžiai nusivylęs, kad Lietuva dar neišmokė savo vaikų visų seksualinių gudrybių ir viešoje erdvėje platinantis nuorodas į filmukus, kurie tai padėtų padaryti, ko gero, žengia atstovauti visus mus, tamsuolius į Seimą šiais klausimais. Tai žmogus, nevengiantis viešai kalbėti apie savo seksualinę patirtį ir įžeidinėti moteris, tačiau A. Hofman'ui tai nė motais, nes jam šis buvęs cirkininkas – išminties šaltinis. Mat minėtą A.Vinokuro rašliavą net keletą kartų perskaitęs, jis konstatuoja, jog sutinka - ,, be priekaištų su straipsnyje išdėstytomis mintimis“.
Rašinio pabaigą A. Hofman'as užtvirtina: ,,Pranešama (lrytas.lt, 2012- 09- 21), jog VRK atėmė Venckienės ,,nekaltybę“ (neliečiamybę). Kas bus? Nejaugi dangus pradės griūti? O kur bėgsime? Venckienei patartina stoti prieš buvusius kolegas ir apginti savo garbę, jeigu ji tokią turi. O gal net nežino, ką ,,garbė“ reiškia.“
Deje, tyrimai rodo, kad 85% Lietuvos žmonių N. Venckienės kolegų garbe nelabai pasitiki, bet čia jau kitas klausimas... Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad asmuo gali būti paskelbtas kaltu nusikalstamos veikos padarymu tik įrodžius jo kaltumą šio Kodekso nustatyta tvarka ir pripažinus jį kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Pažymėtina, jog Albinas Hofman'as aukščiau nurodytu teiginiu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi jo nurodytas asmuo – N. Venckienė nėra pripažinta kalta dėl vengimo atvykti į prokuratūrą (teisę sirgti turi visi pasaulio piliečiai) ar atlikusi kitus jo skelbiamus “nusikaltimus", kurie nėra pripažinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. nustatyta: “Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą".
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs aiškią ir nedviprasmišką nuostatą, jog nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio asmens kaltumas negali būti konstatuojamas. Įsidėmėtina, kad, kaip ir viešų pareiškimų atveju, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą sukelia ne tik pažodinis asmens kaltumo konstatavimas, bet ir kitokie sprendimą priimančios institucijos (pareigūno) motyvai, samprotavimai, iš kurių matyti, kad asmuo laikomas kaltu.
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad informacija būtų pateikiama diskretiškai ir apdairiai, užtikrinant nekaltumo prezumpcijos gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama ne tik tiesiogiai konstatuojant, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, bet ir tais atvejais, kai tokia pasisakančio asmens nuomonė išplaukia iš viso pasisakymo formuluočių, kurios gali būti ir nevisiškai apibrėžtos, dėstomos vartojant įvairias kalbos formas, skirtas pasisakymo prasmei perteikti (tokias kaip metafora ir panašiai), asmuo konkrečiai nenurodomas, bet iš apie jį pateiktų duomenų galima nesunkiai nustatyti tapatybę ir t. t.
Dar 1895 metais remiantis Coffin v. United Statesbyla JAV nustatė nekaltumo prezumpcijos precedentą, kuris yra įtvirtintas Amerikos Federaliniame Įstatyme (156 J.V. 432) - žmogus laikomas nekaltu tol, kol neįsigali kaltumo įrodymo pasekmės, t.y. tik su įrodymu einanti pasekmė arba paskirta už įrodytą nusikaltimą bausmė panaikina nekaltumo prezumpciją. Pagal Amerikos Federalinį Kodeksą, žmogaus nekaltumo prezumpcija daugiau negalioja, kai nusikaltimo įrodymas daugiau nekelia jokių abejonių (“reasonable doubt"). Šis principas yra gerbiamas ne tik teisme, bet ir profesionalių žmonių, kurių viešą elgiasį reglamentuoja jų profesinės etikos kodeksas. Tiek profesionalios bendruomenės, tiek ir paprasti žmonės gali būti patraukti teisminėn atsakomybėn už šmeižtą net ir JAV, kur žodžio laisvė yra taip labai gerbiama. Deje, šmeižto įrodymui JAV įstatymai numato labai aiškius kriterijus, ir jis nėra tarp Konstitucijos saugomų laisvių. Tikime, kad A. Hofmano straipsnis ne tik kad pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą (žmogus kaltinimas nusikaltimais, kurių padarymas neįrodytas, jau nekalbant apie tai, kad jis už juos dar nenuteistas), bet autorius peržengia ir žodžio laisvės ribas, taip užsiiminėdamas ne kuo kitu, bet šmeižtu.
Pagal JAV įstatymus laikraštis yra taip pat atsakingas už šmeižikiškos informacijos skleidimą, jei informacija net yra perspausdinama ir teiginių turinys yra žinomas (“Thus, newspapers, magazines, and broadcasters are liable for republication of libel or slander because they have editorial control over their communications." http://legal-dictionary.thefreedictionary.com/Libel+and+Slander ). Galima išvada, kad ,,Amerikos Lietuvis" yra atsakingas už šmeižikišką informaciją, kadangi leidėjas, savininkas ir redaktorius kontroliuoja, kas spausdinama.
Š.m. kovo mėn. JAV lietuvis Arvydas Barzdukas viešoje internetinėje erdvėje daugeliui persiuntė Viliaus Kavaliausko (1972–1984 m. ir 1988–1990 m. LTSR Komunistų partijos laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. SSSR savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 1990–1991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1991–1992 m. buvo daugelio užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis, įtartas bendradarbiavimu su KGB ,,Viliaus Karaliaus“ slapyvardžiu, dėl to bylinėjosi) laišką, kuriame jis teigė, kad Drąsius Kedys ,,nušovė du žmones“. Tuo remdamasis A. Barzdukas paskleidė neteisingą informaciją-šmeižtą. Taigi, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes ir prokurorai neįrodė, kad D. Kedys buvo žudikas, greičiau jį patį nužudė tie, kurie ir nušovė ,,du žmones“.
Kreipiamės į masines informacijos priemones, kviesdami laikytis profesinių ir etikos kodekso principų, raginančių siekti, kad žmonių reputacijai nebūtų daroma žala dėl masinės informacijos priemonių veiklos. Raginame, kad žurnalistai ir masinės informacijos priemonės laikytųsi 1993 metais Europos Tarybos patvirtintos Rezoliucijos dėl Žurnalizmo Etikos, rekomenduojančios gerbti nekaltumo prezumpciją, ypač dar neišspręstose bylose.
JAV Profesionalių žurnalistų organizacija, formuojanti žurnalistinius ir etikos standartus, savo Etikos Kodekso preambulėje teigia:
"...visuomenės švietimas eina priekyje teisingumo ir demokratinės visuomenės kūrimo. Žurnalisto pareiga yra to siekti, pateikiant teisingą ir visapusišką įvykių bei problemų aprašymą. Visų masinės informacijos priemonių sąžiningi žurnalistai stengiasi tarnauti visuomenei atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai.Profesinis integralumas yra žurnalisto patikimumo kertinis akmuo."
Būkite verti savo profesijos, ponai žurnalistai ir redaktoriai arba nesivadinkite tuo vardu.
Vilija Ball, psichologijos mokslų daktarė, JAV
Jon Ball, Chemijos mokslų magistras
Ernestas Lukoševičius, istorikas, Sausio 13-osios medalininkas, JAV
Juozas Karsokas, žurnalistas, Sausio 13-osios medalininkas, JAV
Robertas Monkevičius, video reporteris, JAV
Rimantas Pažemeckas, verslininkas, JAV
Stefa Tamoševičienė, žurnalistė, www.biciulyste.com redaktorė, Lietuva-JAV
Ligija Tautkuvienė, žurnalistė, www.biciulystė.com, vyr. redaktorė
Sigitas Unguraitis, verslininkas, JAV
Straipsnyje panaudota interneto ir Lietuvos Žmogaus teisių centro informacija
