Pamenu, kad 1999 m. pavasarį į mano rankas pakliuvo laikraštis „Respublika“. Kelios dienos prieš Eurolygos finalo ketvertą buvo analizuojamos Žalgirio galimybės pasirodyti sėkmingai. O šį keistą susidūrimą su „Respublika“ atsimenu vien todėl, kad prireikė keleto minučių susiorientuoti, kad Tajus Ednis ir Entonis Būvis iš tikrųjų ir yra Tyus Edney ir Anthony Bowie. Juokinga? Šiandien – juokinga. Tada man buvo 12, bet atrodė ne juokinga, o kvaila.
Dar kvailiau būtų, jei Entonis būtų vedęs lietuvaitę Aušrą. Kokia būtų jos pavardė? Aušra Būvė ar Aušra Bovie? Nes mes taip saugom savo lietuvaites, kad Aušra Bowie jai pasivadinti tiesiog neleistume. Nesvarbu, kad ji to nori. Tautos interesas daug svarbiau už vienos mergos interesą! Juokinga čia ar kvaila?
Šiandien Seimas milijonąjį kartą svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms (nesvarbu, ar kitataučiams, ar lietuviams) savo pavardes pase užrašyti originalo kalba. Originalo kalba lotyniškomis raidėmis. Ne kirilica, ne Ł, ne Ó ir net ne 愛. Bet lietuviškasis talibanas vėl ims šaukti, kad lenkai puola, nes tikrai, jei koks nors Kšyštofas Lavrinovičius sugalvotų savo pavardę užsirašyti Krzysztof Lawrynowicz, kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui. O dabar apie nuotraukoje stovinčius protestuotojus. Man gražu. Puiku, kai žmonės, turintys savo nuomonę, ją išsako tvarkingai, vietoje ir laiku. Bet tai, kad kažkas protestuoja, neturi tapti pasiteisinimu absurdui. 1999 m. Žalgiris laimėjo Eurolygą. Tą su pasididžiavimo jausmu atsimenam daugelis. Tam, kad iškovotume šią pergalę, reikėjo įveikti daug stiprių ir turtingų priešininkų komandų. Tam, kad iškovotume sveiko proto pergalę šiandien, tereikia nugalėti kvailumą ir provincialumą savyje. To gerbiamiems Seimo nariams ir linkiu.
Vincas Jurgutis
