Kiek politikai nužudė Vytautų? Jau po fakto viešai pradėtas aptarinėti Nacionalinės tabako kontrolės koalicijos prezidento, psichiatro dr. Aurelijaus Verygos kovo 27 d. socialiniame tinkle „Facebook“ įrašas, komentuojantis Vytauto Šapranausko nepasirodymus televizijos laidose ir suplanuotuose koncertuose, suprask dėl „hipertenzinės krizės“, plaučių uždegimo ir pan. „Manau, kad visi šitie „prodiuseriai ir kiti veikėjai be jokios sąžinės darosi pinigus, o ne padeda žmogui. Jei jam ir toliau nebus pagalbos, tuoj vėl visa Lietuva galės žliumbti, kad prarado nuostabų aktorių, ir kad niekas jam nepadėjo, o tik naudojosi jo nelaime ir kalė iš to pinigus. Jau ne vienam taip atsitiko“, – rašė Sveikatos mokslų universiteto docentas ir alkoholizmo politinių priežasčių ekspertas.
Žiniasklaida mirga dėl šio praradimo: V. Šapranauskas, suprantama, praradimas, o daugybės kitų nugirdytų, išsižudžiusių dėl alkoholizmo netekimas nėra mūsų šalies praradimas? Dabar susikoncentruojama ne į problemos esmę, o į šalutinius dalykus, kurie nėra priežastis: kaltas jautrumas, kūrybingumas, uždarumas, vienišumas (suprantama, jis gyveno kažkur kaimo glūdumoje užsidaręs, o ne televizijoje). Ką sako tokie straipsniai: „Šlovė turi savo kainą: kodėl netenkame talentingiausių“. Kad tik nukreipus dėmesį nuo problemos šerdies, kuri yra apėmusi ne tik kelis žmones, „asocialiai gimusius“ ir besisukiojančius prie šiukšlių konteinerių, bet didelę visuomenės dalį – alkoholizmą.
Kalta jautri aktoriaus siela, talentas, uždarumas ir kas tik benori – tik mažiausiai čia kaltas „tauriojo“ gėrimo vartojimas? Šis faktas išblaivins nuo alkoholio pramonės per viešuosius ryšius suformuotos nuostatos, kad alkoholikai geria tik techninius pramoninius spirituotus skysčius, ant duonos tepasi batų tepalą. Alkoholizmas prasideda nuo vis dažnesnio tauriai „tauriųjų“ alkoholinių gėrimų pavartojimo. Kai kurie juos iš gražių bei brangių pakuočių ir geria iki tragiškos pabaigos, kiti tikrai pereina prie pigesnių kontrabandinių ar dantų skalavimo skysčių.
V. Šapranausko tragedija turi pažadinti sąžinę: politikų, kultūros, sporto, asociacijų, žurnalistų, kurie neužima teisingos pozicijos alkoholizmo skatinimo politikos atžvilgiu. Kalbu apie konkretų dalyką: prieš daugiau nei metus įvykusį alkoholio reklamos draudimo atšaukimą.
Festivalių organizatoriai, kai kurios asociacijos, kurios pasirašė valdžios institucijoms raštus, kad būtų atšauktas alkoholio reklamos draudimas nejaučia sąžinės graužaties žiūrėdami į alkoholizmo pasekmes – lavonus? Gal galiausiai pripažins, kad alkoholizmas yra aktuali problema tarp menininkų ir daugybės kūrybingų, išsilavinusių, iškilių žmonių? „Tauriųjų“ gėrimų vartojimas, siekiant „išlaisvinti kūrybinę dvasią“, – dažnas reiškinys. Kad elgetomis ne gimstama, jais tampama iš pradžių labai tauriai geriant, o paskui...
Galima sakyti, visi, pradedant alkoholio pramone ir baigiant Seimo nariais, noriai vykdančiais alkoholio pramonės nurodymus, bei Prezidente Dalia Grybauskaite, pasirašančia tokius įstatymus (nors 250 NVO organizacijų prašė nepasirašyti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo), prisideda prie alkoholikų likimo.
Gal jau užmiršome sidrų reklamą, su vyšnių kekėmis apraizgiusiomis autobusų stoteles. Jos nebuvo skirtos vaikams prie girtavimo, tauriųjų gėrimų vartojimo pratinti? Dabar eini mieste ir atrodo kitokios pramonės, ekonomikos, pardavimo Lietuvoje kaip ir nėra – vien tik alaus reklama, prekyba ir vartojimas. Kiek gali Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas „maltis“ po Seimą organizuodamas palankių alkoholio pramonei įstatymų priėmimus? Kai piliečiai suorganizavo ir internetinėje erdvėje platino Seimo narių, vergaujančių alkoholio pramonei veidus – budelių, galvažudžių galerijas, pasižymėję seimūnai pasipiktino, kad taip pažeidžiamas Seimo narių imunitetas ir panašiai. Bet kreiptis į teismą kažkodėl nepanoro nė vienas. Kodėl? Visi suprato, kad alkoholio pramonei palankių įstatymų priėmimas, visuomenės alkoholizacija yra smegenų ląstelių žudymas, savižudybių skatinimas, taigi tie, kurie taip elgiasi, tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme yra galvažudžiai.
Ar Šapranausko, kaip ir daugybės kitų, tragedija bus eilinį kartą greitai užmiršta? Ar viešasis interesas – visuomenės ir asmens sveikata taps prioritetas? LR Konstitucijos 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Kiek įstatymų priimta, kurie akivaizdžiai sulaužo šią konstitucinę nuostatą!? Kiek turėtų būti pradėta apkaltų dėl grubių LR Konstitucijos sulaužymų?
Ar taip suprantame demokratinę šalį, kai Prezidentė, pasirašiusi rezonansinį įstatymą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, net bijo savo veiksmą viešai pakomentuoti? Ir jei šiais metai, Sveikatingumo metais, nesiimsime esminių priemonių šalies piliečių sveikatai išsaugoti, Šapranausko likimų dar bus daugybė. Gal užtenka to masinio genocido?
Juozas Dapšauskas – 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius
