Na taip, rimta muzika- geras dalykas popso atakuojamai sielai, tegu tas festivalis tampa tradicija ir vis tobulėja, dabar gi nedidelė pastabėlė: susėdę ant kietų ir labai nepatogių suolų žmonės gali žiūrėt koncertą daugiausiai dvi valandas, ogi niekas nedrįso pajudėt, kol V.Gerulaitis pats nepasiūlė.Kita vertus, kai jau išsijudini, norisi ir namo, nes apžiūrėjus Medvėgalį, daugiau nėr kuo užsiimt, tik vėl klausytis koncerto, betgi susikaupt nebeišeina, norėjosi dar sulaukt desertui laikomo Juoapaičio dainavimo, bet sušalom, norėjosi ir užkąst ir išgert ko nors,kita vertus, prie vienintelės Švyturio palapinės, kur jau šoko keli linksmuoliai, buvo kažkaip nesmagu drožt,tai išdrožėm namo. Gal tas festivalis turėtų būt ne tik scenos menų, kad būtų kur daugiau pasivaikščiot ir akį paganyt, jei tuo momentu jau dėmesio ilgam koncertui jau nebegali sutelkt-žodžiu, reikėtų pasistengt sukurt laisvesnę atmosferą, reikėtų priverst ir negirtus žiūrovus judėt, šokt, linksmintis, žodžiu, kad kiekvienas per sau dūšiai mielus dalykus pasisemtų ir tikros kultūros-čia visgi gamta, o ne filharmonija. Tokie mano įspūdžiai, bet džiaugius, kad dalyvavau,t.y.,stebėjau:)