Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka kiekvienais metais sutraukia itin margą būrį įvairiausių žanrų, patirties atlikėjų, turinčių itin skirtingu siekius ir lūkesčius. Šiais metais ji žada būti kaip niekad įdomi, kadangi žinomų muzikos scenos vardų ar dainininkų, kurie įvardinami kaip etatiniai dalyviai ‒ vienas kitas. Vienu iš žinomiausių vardų šių metų atrankoje yra dainų kūrėjas ir atlikėjas Arvydas Martinėnas plačiau žinomas sceniniu Vudžio pseudonimu.
Pirmojo ir paskutinio muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes“, „Nacionalinės Muzikos Lygos“ dalyvis A. Martinėnas televizijoje nėra naujas veidas, tačiau turėti reikalų su nacionaline „Eurovizijos“ atranka iki šiol jam neteko. Taip pat jis yra vienas iš dainos „Oki doki“, su kuria Nojus Bartaška atstovavo Lietuvą 2010 m. „Vaikų Eurovizijoje“. Dainą „Home“ ir savo pasirodymą Vudis kalba užuominomis, tačiau jau aišku, kad scenoje jis pasirodys ne vienas, o su grupe.
Tau kaip atlikėjui šis pasirodymas nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje bus pirmas. Iš kur kilo tokia mintis?
Taip, pirmas, nors tiesa sakant, tai nebus solo pasirodymas. Su kolegomis pristatysime naują grupę, bus tikra naujiena, tačiau kol kas apie tai nelabai šnekame, norime išlaikyti intrigą. Paskelbsime viską plačiau po savaitės ar dviejų. Galiu pasakyti tik tiek, kad dainą sukūrė graikų kompozitorius, o visą aranžuotę dariau aš pats. Kūrinys bus galbūt nelabai tikėto man stiliaus, pasirodysiu visiškai kitame amplua.
Kodėl dainos autoriumi pasirinkai užsienio kompozitorių?
Lietuvoje kompozitorių tikrai netrūksta, tačiau pasiūlymą aš gavau dar prieš metus, po to, kai su Bartu dalyvavau „Vaikų Eurovizijoje“. Tą dainą turėjau jau prieš metus, tiesiog buvo labai daug aranžuotės versijų ir aš mėginau pasiekti maksimalų rezultatą. Norėjau dalyvauti atrankoje dar praėjusiais metais ir man siūlė tą daryti, tačiau aš vėliau atsisakiau tos minties. Tiesiog nemačiau vizijos, kaip tai galima būtų pateikti, o šiais metais daina „pribrendo“ ir manau, kad su savo kolegom pasirodysiu tikrai neblogai.
O neteko būti nacionalinės atrankos dalimi kaip dainų autoriui?
Daina „Oki doki“, su kuria Bartas „Vaikų Eurovizijoje“ užėmė šeštąją vietą yra mano kompozicija. Turiu pasiūlymų rašyti dainas ir kitų šalių jauniesiems atlikėjams, šiuo metu rengiu kūrinį baltarusių pasirodymui ateinančių metų mažojoje „Eurovizijoje“. Tai man labai malonu, jau pradėjau pirmuosius darbus ‒ muzika sukurta, o dabar reikia sudėti žodžius.
Ar stebėdavai, kaip šalyje nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos vykdavo ankstesniais metais?
Kuomet ateina „Eurovizijos“ karštinė, jos neįmanoma nepastebėt. Kadangi mano kolegos visuomet dalyvaudavo, dalyvauja ir greičiausiai dalyvaus, tai įtraukia be kuriuo atveju. Aš taip pat įsitraukiau ‒ neturiu didelių ambicijų nugalėti, tačiau yra daina gera, naujas projektas, kurį reikia pristatyti, taip pat prisikaupė naujos kūrybos, kurią reikia ištransliuoti žmonėms. „Eurovizija“ tam yra labai gera galimybė, o jei dar pavyktų išvažiuoti, būtų fantastika.
Kuris vaidmuo tau artimesnis – dainų atlikėjo ar kūrėjo?
Tiek nuo vieno, tiek nuo kito aš patiriu labai didelį malonumą. Man labai malonu, kuomet kiti atlikėjai dainuoja mano dainas, o žmonės ploja ir prašo pakartoti. Kaip atlikėjas pats patiriu dvigubą „kaifą“ – tiek kurdamas, tiek dainuodamas. Vasaros pabaigoje išleidau trečiąjį albumą, kuriame visos iki vienos dainos yra sukurtos mano. Smagu, kad žmonės jį perka, manęs klauso. Jaučiuosi jiems kažkiek dar reikalingas ‒ tai yra labai smagu ir svarbu man.
Ar su naująja grupe stengsitės orientuotis į tą mistinį „eurovizinį“ formatą?
Negalėčiau pasakyti, kad daina bus „eurovizinio“ formato. Aišku, tai nebus ir kažkoks avangardas, tiesiog pop stiliaus daina, bet ne ta tradicinė „eurovizinė“ šokių muzika. Ji bus kitokia, ar aš bent tikiuosi, kad išsiskirs bendrame kontekste iš to, kas bus pateikta šiais metais. Toks ir yra siekis ‒ truputėlį išsiskirti, nekurti dainos pagal tą patį „kurpalių“.
Tačiau šiais metais dalyvių kontingentas itin margas, sunku ir pasakyti, kuo jame galima išsiskirti.
Tuo geriau. Aš nejaučiu to sportinio azarto kažką nugalėt, varžytis ir konkuruot. Tiesiog darau taip, kaip man patinka, taip, kaip man gera, taip, kaip aš įsivaizduoju. Ką kiti daro ‒ jų reikalas. Jeigu jiems pasiseks, aš labai džiaugsiuosi ir sveikinsiu. Kiekvienas nori kažką padaryti savaip ir negalima sakyti „tu padarei blogai“ arba „tu padarei gerai“, tiesiog ‒ vienas kūrinys patinka daugiau, o kitas mažiau. Aš noriu, kad ir mus taip pat vertintų ‒ paprastai ir žmogiškai.
Nemažai bendrauju su užsienio kompozitoriais – ten požiūris visai kitoks. Lietuviai bando vienas su kitu konkuruoti, nors kiekvienas turi savo auditoriją ir keletas atlikėjai juk gali patikti tam pačiam žmogui. Konkuruoti muzikos scenoje, mano nuomone, yra absurdas. Tiesiog tu kuri, darai, rodaisi, koncertuoji – tai yra svarbiausia, o ne bandyti kažkaip dirbtinai varžytis. Svarbiausia padaryti viską taip, kaip tu įsivaizduoji ir pateikti žiūrovams taip, kaip tu nori, o tada jau jie tegu sprendžia tai gerai ar blogai. Vienam gali patikti, o kitam – ne, tai visai normalu. Nereikia pykti, būtų blogai, jei patiktum visiems. Turi būti įvairios nuomonės.
Ar įsivaizduoji save didžiajame „Eurovizijos“ konkurse Baku?
Manau, kad gėdos tikrai nepadarytume, visgi ruošiamės labai rimtai. Visi atlikėjai pakankamai profesionalūs, ant scenos žengia ne pirmą kartą. Žvelgiant į dainos esmę ir pačią dainą, manau, kad ji labai stipri tiek teksto, tiek ir muzikiniu atžvilgiu.
