Jau rytoj, liepos 4-ąją, senojoje Lietuvos sostinėje - Kernavėje - atgims tikroji mūsų protėvių dvasia: jau dvyliktąjį kartą net tris dienas vyksiančiame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ atgis ne tik proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatai, gyvenimo būdas, senoji karyba, archajiška muzika, tačiau ir šiais metais jubiliejų švenčiantis Žalgirio mūšis.
Vienas pagrindinių organizatorių, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietimo programų vedėjas Jonas Vitkūnas „Respublikai“ sakė, jog šių metų festivalis, kaip niekad ypatingas: „Šiais metais taip jau sutampa, kad festivaliu bus paminėtos dvi svarbios datos - tradicinė Valstybė diena, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas ir 600-osios Žalgirio mūšio metinės".
Liepos 4-6 d. unikaliame Kernavės kraštovaizdyje vyksiantis festivalis šiais metais ir vėl stebins renginių gausa: nuo eisenų iki žaidimų, nuo paskaitų iki „gyvosios archeologijos“, nuo įvairiausių koncertų iki kovų inscenizavimo ar šaudymo turnyrų.
Jau pačią pirmą festivalio dieną Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs ne tik Lietuvos, bet ir su mūsų šalimi istorinių sąsajų turėjusių valstybių - Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos - eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas.
Pasak J.Vitkūno, užsiėmimai, atskleidžiantys archajinį gamybos procesą, viduramžių karybą, gyvenimo būdą, jau kelerius metus vis daugiau sutraukiančiame festivalyje patys populiariausi. „Matyt, todėl, kad žmonėms patinka atrakcijos ir galimybė prisiliesti ne prie vadovėlinių, o prie autentiškų dalykų, įsitraukti į vykstantį procesą", - tikino festivalio organizatorius.
Būtent dėl šios priežasties visas festivalio dienas šurmuliuos viduramžių miesto aikštė, kurioje bus galima sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, bus galima dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose.
Pirmą kartą šiais metais festivalio organizatoriai nusprendė organizuoti „lektoriumą“, kuriame festivalio svečiai ir dalyviai galės žiūrėti istorinius-dokumentinius filmus, klausytis unikalių paskaitų apie Kernavę, senovės lietuvių gyvenseną ir karybą, archeologijos paslaptis ir kt. Jas skaitys archeologai, istorikai bei kitų mokslų sričių atstovai: profesorius Aleksejus Luchtanas, profesorius Libertas Klimka, docentas Gintautas Vėlius, Ina Skurdenienė, Manvydas Vitkūnas ir kt.
Beje, kaip ir kasmet festivalio svečiai galės ne tik teoriškai susipažinti su senovės amatais, bet ir patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Šiais metais amatų demonstravimas bus ypatingas ne tik amatų gausa, bet ir pirmą kartą demonstruojama geležies amžiaus peilių gamyba, viduramžių tapybos technologijomis ir ikonų tapymo procesais. Itin egzotiška šių metų naujovė – „Jen? genties kiemas“, kuriame svečiai iš Vengrijos pristatys X a. vengrų gyvenseną.
Tarp įspūdingiausių pirmosios festivalio dienos renginių - atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo programa, legendinių Lietuvos žirgų - žemaitukų - pasirodymas, taip pat riterių turnyras, kuriame narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.
Pagrindinė festivalio diena, liepos 5-oji, dedikuota Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms..
Tą dieną specialioje programoje numatytas kryžiuočių žygis, kovų inscenizacijos bei palydos į Žalgirio mūšį. Bus galima pasiklausyti senosios muzikos ansamblių „Kūlgrinda“, Rugiaveidės ir folkloro grupės „Sedula" atliekamų karinių istorinių dainų, vyks rekonstruotų viduramžių kostiumų kolekcijos pristatymas.
Ir tai - ne paskutiniai muzikiniai festivalio akcentai. Net kelias dienas čia bus galima pamatyti nuotaikingą čekų grupės „Remdih" archajiškos muzikos programą, pasiklausyti „Atalyja", „VISI", „Trys keturiose" bei Todaro Kaškurevičiaus grupių.
Festivalio svečiai ir dalyviai ištisas tris festivalio dienas taip pat turės išskirtinę galimybę stebėti archeologinio darbo procesą ir pabendrauti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, atliekančiais archeologinius tyrimus piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje.
Paklaustas, apie lankytojus, J.Vitkūnas sakė, jog per kelerius metus festivalio dalyvių ir svečių skaičius nuolat augo, o pernai pasiekė beveik rekordą - į Kernavę per tris dienas suvažiavo per 27 tūkst. žmonių. Kur slypi populiarumo raktas? „Aš kartais pats ieškau atsakymo į šį klausimą. Manau, kad žmones traukia tai, jog šiame festivalyje nėra jokios komercijos ir popso, o visus - tiek organizatorius, tiek dalyvius - junga bendra idėja pažinti savo istorines ištakas", - sakė jis ir patikino, kad ir ateityje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje" tokį idėjinį tempą išlaikys.
Ramunė HAZIR
