Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val.bus atidaryta Lietuvos Respublikos plakatų, sukurtų 1918 – 1930 m., paroda, kviečianti apžvelgti politinį, ekonominį ir kultūrinį to meto gyvenimą, iš plakatų, nuotraukų ir spaudos fragmentų konstruoti laikmečio realybę, ieškoti ir, galbūt, rasti analogų su šiandieninėmis aktualijomis.
Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas plakatu – viena iš taikomosios grafikos rūšių – yra itin išaugęs. Tai sąlygoja ne tik platūs nauji tyrinėjimų barai taikomosios grafikos srityje, bet ir sociologinių metodologijų dominavimas dailėtyroje. Šio požiūrio esmę sudaro tai, jog kūrinys nėra uždaras, bet integruoja savyje platų socialinių reiškinių lauką, esantį už meno kūrinio ribų. Plakatai yra tiesiogiai susiję su visuomenės gyvenimo aktualijomis, todėl jie – ne tik meno kūriniai, bet ir laikmečio visuomenės politinio, kultūrinio bei materialinio gyvenimo liudytojai.
Kazys Šimonis. Lietuviškų plakatų paroda. 1928 m. NČDM
Plakatai priklauso marginalinės dailės sričiai, yra skirti ne muziejinėms erdvėms, bet gavės praeiviams, siekiant atkreipti jų dėmesį į skelbiamą informaciją. Tad ilgai nebuvo vertinami, kaip turintys išliekamąją vertę. Ankstyvieji darbai kurti ant trapaus, prastos kokybės popieriaus, todėl, nors gausiai tiražuoti, dažniausiai neišlikdavo. Anot garsaus lietuvių plakato tyrinėtojo Juozo Galkaus, plakatas dažnai lyginamas su vienadienio drugelio gyvenimu.
Parodoje eksponuojami 84 Pirmosios Lietuvos Respublikos plakatai, sukurti 1918 – 1930 m. Tai pirmas etapas, antrą parodą numatyta surengti po metų, kurioje ketinama visuomenei parodyti 1931 – 1940 m. šios srities kūrinius.
Plakatus kūrė įvairūs to meto dailininkai – Petras Rimša, Vytautas Bičiūnas, Vilius Jomantas, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Jonas Juozas Burba, Vytautas Bagdonavičius ir kiti. Parodoje prioritetas teikiamas istoriniam bei sociologiniam aspektams. Kūriniai sugrupuoti pagal tematiką, išskirtos trys pagrindinės visuomeninio gyvenimo sritys – POLITIKA, EKONOMIKA, KULTŪRA. Ankstyviausi plakatai liudija apie Nepriklausomybės kovas, vėlyviausi primena apie nepaprastai iškilmingą Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių pažymėjimą 1930 m., kuomet per visą Lietuvą keliavo pagal Petro Rimšos medalį atliktas kunigaikščio atvaizdas.
Pagrindinės plakato funkcijos, paskirtis yra agitacija, propaganda, informacija ir reklama. Plakato galimybes labai gerai suprato politikai. Pirmajame Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje jis buvo plačiai naudojamas rinkiminei propagandai ir agitacijai, rinkimų istoriją gan nuosekliai liudija išlikę plakatai. Pagrindinius ekonominio gyvenimo aspektus iliustruoja bankų, tuo metu labai populiarių Žemės ūkio ir pramonės parodų, įvairių prekių (alaus, saldainių, trąšų, muilo ir t.t.) reklama. Kultūrinio gyvenimo sritį plačiausiai reprezentuoja meno parodų plakatai, pagal kuriuos galima gan išsamiai rekonstruoti parodų istoriją. Parodų plakatus papildo teatro afišos – teatras buvo labai svarbi ir mėgstama tarpukario visuomenės gyvenimo sritis.
Petras Rimša. Ūkininkai, laikykitės iš vieno! Balsuokite už Lietuvos ūkininkų partiją No. 8. 1926 m. ŽMM
Ekspozicijoje pateikiamas ir papildomas istorinis kontekstas, t.y. vaizdinė bei rašytinė istorinė medžiaga, susijusi su konkrečiu ar artimu plakate reprezentuojamu, reklamuojamu įvykiu. Didžioji dalis plakatų aprašų yra paimti iš to meto spaudos, kurioje buvo skelbiami bei vertinami politikos, ekonomikos ir kultūros įvykiai. Šios nedidelės, tačiau informatyvios ištraukos leidžia pajausti autentišką to meto mąstymą bei požiūrį į daugelį visuomeninio gyvenimo reiškinių. Nuotraukų, atspindinčių konkretų įvykį, nėra daug, jas taip pat papildo įvairi medžiaga iš tarpukario spaudos – diagramos, karikatūros, publikacijų ištraukos ir kita.
Taigi parodos lankytojams suteikiama galimybė iš to meto plakatų, nuotraukų ir spaudos fragmentų konstruoti laikotarpio realybę, kuri nepretenduoja tapti išsamia chronologija, tačiau leidžia praskleisti kai kurias tuometinio gyvenimo uždangas, ieškoti ir, galbūt, rasti analogų su šiandieninėmis aktualijomis. Juk viskas buvo taip neseniai...
Petras Tarabilda. Remkime savą pramonę! Sava pramonė didžiausias krašto gerovei šaltinis. 1930 m. ŠAM
Parodoje eksponuojami plakatai ir nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus rinkinių.
