Kad kino dokumentika drąsiai eksperimentuoja išbandydama įvairius žanrus, galės įsitikinti Vilniaus dokumentinių filmų festivalio, prasidedančio penktadienį, žiūrovai. Jų laukia ne tik pagrindinė programa ir paskutiniais metais sukurti, įvairių festivalių pastebėti bei įvertinti filmai.
Taip pat numatytos dvi specialiosios programos ir retrospektyvos, supažindinančios su žymiais dokumentinio kino kūrėjais, tradicinė per metus nuo praėjusio festivalio sukurtų lietuviškų dokumentinių filmų programa bei Oksanos Burajos filmo „Kretos sala“ premjera.
A. Nekrasovas pristatys savo filmą
Viena svarbiausių pagrindinės programos premjerų – šiųmetinių Kanų filmas-siurprizas „Maištas. Litvinenkos byla“. Jo režisierius Andrejus Nekrasovas buvo artimas filmo herojaus draugas. Filmas apnuogina Kremliaus politiką ir FSB (buvusio KGB) veiklos metodus.
Prieš mirtį A. Litvinenka artimo draugo A. Nekrasovo paprašė: „Maldauju, jei mums kas nors atsitiks, parodyk tą filmą visam pasauliui ir pasakyk, kad jie gali pasiryžti viskam – žmogžudystėms ir Rusijoje, ir už jos ribų.“
A. Nekrasovas atvyks į Vilnių ir 5 d. pats pristatys savo filmą.
Kitą festivalio filmą „Tikras britų gangsteris“ sukūręs Donalas MacIntyre`as yra vienas garsiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų Didžiojoje Britanijoje. Jis trejus metus filmavo charizmatišką galingiausios Mančesterio nusikaltėlių dinastijos „krikštatėvį“.
Žiūrovai taip pat pamatys pasakojimą apie jaunuosius baltarusius, kurie padeda opozicijai rengti demonstracijas, leidžia laikraštį, kuria videoklipus ir svajoja apie demokratišką savo tėvynės ateitį.
Lenkų režisieriaus Miroslawo Dembinskio filmas „Baltarusių kalbos pamoka“ jau surinko keliolika prizų tarptautiniuose kino festivaliuose.
Ne vien politika ar nusikaltimai
Tačiau dokumentinis kinas – tai ne tik politika, nusikaltimai, egzotiški kraštai ar išskirtiniai žmonės. Tai ir bandymai kurti ypatingą kiną, dažnai netelpantį į įprastų apibrėžimų ribas. Čekė Erika Hnikova derina liūdesį ir komizmą. Filme „Tikriausiai susitiksime „Eurocamp“ ji rodo permainas visų pamirštame kaime, po to, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą.
Pagrindinėje programoje pristatomas austras Michaelis Pilzas, vadinamas kino medituotoju. M. Pilzas daug keliauja (dažniausia po Aziją) ir fiksuoja patirtas būsenas, nuotaikas. Festivalyje rodomas „Tylos“ filmas – dienoraštis, kuriame užfiksuoti intymiausi apmąstymai apie meilę ir kiną.
Suomė Sonja Linden filme „Niekas nėra vienas“ pasakoja apie savo tėvą, kuris jau 16 metų gyvena vienas saloje kartu su kate, kasdien skambina sergančiai žmonai, rašo dienoraštį ir rengiasi mirti.
Tarp pagrindinės programos filmų – ir garsaus švedų dokumentininko Gunnaro Bergdahlo juosta „Liudmila ir Anatolijus“, jautriai pasakojanti apie motiną ir sūnų, kurie gyvena Černobylio katastrofos šešėlyje.
Specialiosios programos ir du garsūs vardai
Paskutiniais metais dokumentininkams vis dažniau rūpi mirtis.
Specialioji, kartu su Lenkų kultūros institutu Vilniuje parengta, lenkų dokumentinių filmų programa pavadinta „Žmogiškas mirties veidas“. Joje – trys skirtingi jaunosios kartos režisierių filmai.
Kita specialioji festivalio programa yra skirta globalizacijos temai. Kartu su Prancūzų kultūros centru parengta programa atskleis įvairius globalizacijos procesų aspektus, parodys jų užkulisius ir žmones, kurie stengiasi, kad žmogaus teisių būtų paisoma net tarptautinių korporacijų itin mėgstamoje Kinijoje.
Šiemet festivalis pristatys du garsius dokumentinio kino kūrėjus – prancūzą Chrisą Markerą ir rusą Jevgenijų Cymbalą.
Ch. Markeras laikomas vienu originaliausių ir sunkiausiai apibūdinamų prancūzų kino kūrėjų. Visa jo kūryba yra pažymėta pripažintų normų bei madų neigimu. Ch. Markeras tapo vienu svarbiausių prancūzų dokumentinio kino novatorių ir dokumentinį kiną atnaujinusios „cinema verite“ srovės kūrėjų.
Žiūrovai festivalyje galės pamatyti šiuos prancūzų režisieriaus filmus: „Oro spalva yra raudona“, „Pylimas“, „Statulos taip pat miršta“, „Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena“.
J. Cymbalo dukart pelnė Rusijos kino akademijos premiją „Nikę“ geriausiam dokumentiniam filmui. Filmuose jis derina istoriko tyrinėtojo ir puikaus kino pasakotojo talentą, išryškina istorijos paradoksus.
Festivalyje bus galima pamatyti šiuos rusų režisieriaus filmus: „Raudonasis Sionas“, „Dziga ir jo broliai“, „Paprastas bolševizmas“, „Kitas Tiutčevas“ ir „Zoščenko ir Oleša“.
„Skalvijos“ kino centre festivalis tęsis iki gruodžio 9 d.
