Birželio 20 dieną, šeštadienį, 14.00 val. prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tūkstantmečio valstybinės komisijos pirmininkas, atidarys Nacionalinę dailės galeriją. Po oficialaus galerijos atidarymo 17 val. ji bus pristatoma Lietuvos kultūros, mokslo ir meno visuomenei.
Nacionalinės dailės galerijos atidarymo proga visuomenei pristatoma nauja XX-XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija ir tarptautinė dailės paroda "Spalvų ir garsų dialogai. M.K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba". Nuo birželio 21 d., sekmadienio, 10 val. galerija atvira visiems lankytojams.
Nacionalinė dailės galerija - pirmasis po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje atidaromas modernios ir šiuolaikinės dailės muziejus ir didžiausia šalyje dailės galerija. Jos pastato rekonstrukcija ir naujos XX a. Lietuvos dailės ekspozicijos įrengimas yra strateginis Lietuvos tūkstantmečio programos projektas.
Pagrindinį galerijos pastatą 1966 m. suprojektavo žymūs lietuvių architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Jis buvo pastatytas 1980 m., jame veikė LSSR Revoliucijos muziejus. 1993 m. čia buvo atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys - Nacionalinė dailės galerija, kurioje keletą metų buvo eksponuojamas lietuvių liaudies menas, skulptoriaus Vytauto Kašubos dovanoti kūriniai, vyko parodos. Iki 1994 m. nuolatinė XX a. Lietuvos dailės ekspozicija veikė Vilniaus rotušėje. Keldamasis į kitas patalpas, Lietuvos dailės muziejus ją uždarė ir parengė naują XX-XXI a. Lietuvos dailės eksponavimo Nacionalinėje dailės galerijoje koncepciją.
2005-2009 m. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruojamas ir išplečiamas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektą. Bendras atnaujinto pastato plotas per 10 000 m2, ekspozicijos salių plotas apie 2200 m2, didžiosios parodų salės plotas 1055 m2, saugyklų plotas apie 1700 m2. Šiuolaikiškai rekonstruotose galerijos salėse sukurtos puikios sąlygos nacionalinių ir užsienio meno vertybių eksponavimui ir saugojimui: 10 salių pritaikytos nuolatinei ekspozicijai, pastatyta nauja salė keičiamoms parodoms, įrengtos dailės kūrinių saugyklos - visame pastate įdiegtos modernios klimato kontroliavimo, apšvietimo ir apsaugos sistemos. 150 vietų Nacionalinės dailės galerijos auditorija skirta konferencijoms, kino ir video filmų peržiūroms, įvairiems kultūros renginiams. Joje sumontuota moderni vaizdo ir garso aparatūra – Japonijos Vyriausybės kultūros rėmimo programos parama Nacionalinei dailės galerijai. Specialiai suprojektuotame edukacijos centre bus įgyvendinamos edukacinės programos, organizuojamos ekskursijos po galerijos ekspoziciją ir parodas, vyks praktiniai dailės užsiėmimai, paskaitos apie XX-XXI a. Lietuvos ir užsienio dailę, susitikimai su muziejaus darbuotojais ir Lietuvos bei užsienio dailininkais. Galerijos informacijos centre kaupiamas informacijos apie XX-XXI a. Lietuvos dailininkus archyvas, čia veiks biblioteka-skaitykla. Lankytojų taip pat lauks knygynas ir kavinė.
Rekonstruotoje Nacionalinėje dailės galerijoje bus rengiamos parodos iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, kuriuose saugoma per 46 000 eksponatų, eksponuojama žymiausių XX-XXI a. Lietuvos bei užsienio dailininkų kūryba. Pasak galerijos vedėjos dr. Lolitos Jablonskienės, "Nacionalinės dailės galerijos vizija - kaupti, tyrinėti ir eksponuoti XX ir XXI a. Lietuvos dailę, atskleisti jos ryšius su kitų pasaulio šalių kultūra, skatinti naujas modernios ir šiuolaikinės dailės interpretacijas, taip pat ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą."
Nacionalinės dailės galerijos atidarymo proga visuomenei pristatoma nauja XX-XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija ir tarptautinė dailės paroda "Spalvų ir garsų dialogai. M.K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba", kurios architektas yra Saulius Valius. Ši paroda supažindina su Europos "sidabro amžiuje", XX a. pradžioje, menininkų protus jaudinusia simbolizmo ir modernizmo idėja - dailės ir muzikos bendrystės paieškomis - bei atskleidžia kūrybines mintis ir dvasinius saitus, jungusius didįjį lietuvių menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875-1911) su amžininkais Vakarų ir Vidurio Europoje.
Penkių skyrių parodoje dailės kūriniai eksponuojami temų grupėmis: "Gamtos garsai", "Visatos tyla", "Miestų gausmas", "Muzikos kerai", parodos skyrius "Garsovaizdžiai" skirtas M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų kompozitorių (Arnoldo Schönbergo, Juliano Carillo, Mieczyslawo Karlowicziaus ir kt.) muzikinei kūrybai. Šalia išsamaus M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymo parodoje galima susipažinti su Františeko Kupkos, Edvardo Muncho, Mstislavo Dobužinskio, Wojciecho Weisso, Stanyslawo Wyspianskio, Ilmari Aalto, Rudolfo Perlės ir kitų menininkų dailės darbais pasiskolintais iš 15 įvairių muziejų bei privačių kolekcijų (viso - per 150 kūrinių).
Parodą "Spalvų ir garsų dialogai. M.K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba" lydi išsamus katalogas, taip pat birželio 22 d., pirmadienį vyks tarptautinė konferencija "Tarp tylos ir garso. Meno idėjų migracija M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryboje".
Paroda veiks iki rugpjūčio 23 dienos.
