Vilniuje nuskambėjęs „Skundų choras“ apdainavo miestiečius kamuojančias negandas. Dainoje skambėjo skundai ir dėl blogo oro, ir dėl pikto kaimyno.
„Dainoje dažniausiai skamba skundai dėl blogo oro, kad kiemuose netvarka, kad nėra kur mašinos pastatyti ir kad kainos kyla labai sparčiai“, – pasakoja viena iš projekto įgyvendintojų Daiva Siautilaitė.
„Skundų chore“ dainavusi Rūta Navickaitė priduria, kad žmonės skundžiasi dėl šunų, „pridarančių“ kur papuola, dėl pikto viršininko, mažos algos.
Projektą įgyvendinę Vilniaus dailė akademijos studentai vilniečių skundus rinko porą mėnesių, o patys įdomiausi, linksmiausi ir aktualiausi sugulė į dainą „Kai man nervai nebelaiko, bėdos lydi visą laiką“.
„Skundai patekę į dainą buvo patys kasdieniškiausi, kurie visiems artimi“, – teigia R. Navickaitė.
Anot D. Siautilaitės, sulaukta ir kelių originalių nusiskundimų.
„Kai rinkome skundus, Lietuvoje koncertavo dainininkė Bjork. Po koncerto mes gavome skundą, kuriame rašoma, kad po koncerto, kuriame dalyvavo daugybė žmonių, nėra su kuo grįžti namo, kadangi viešasis transportas jau nebevažiuoja.
Galima tik sėsti į „taksiuką“ ir mokėti didžiulius pinigus“, – pasakoja R. Navickaitė.
Anot projekto įgyvendintojų, vienas skundą atsiuntęs vilnietis skundėsi savo alga ir žadėjo metęs darbą važiuoti skinti braškių, kitas piktinosi sekmadienį už sienos trimitu groti mėgstančiu kaimynu.
„Lietuviams būdinga skųstis, ypač - aukštesnėms instancijoms. Net dėl blogo oro reikia skųstis Seimui“, – priduria R.
Navickaitė.
Anot projekto dalyvės, Vilniaus gatvėse išgirdę „Skundų chorą“ žmonės suklusdavo.
„Žmonės bandydavo įsiklausyti, apie ką skundų daina. Kai kurie netgi prisijungė ir kartu dainavo, kiti stabtelėdavo, nusišypsodavo“, – dalinasi įspūdžiais R. Navickaitė.
„Vyravo teigiama nuotaika, nes mes nebuvom tie piktieji skundikai, buvom gerieji, kurie bando pasižiūrėti ironiškai ir pasijuokti iš problemų“, – teigė akcijos dalyvė ir organizatorė R. Učkuronė.
Anot „Skundų choro“ rengėjų, teigiama praeivių reakcija rodo, kad tokios akcijos Vilniui reikalingos.
R. Učkuronė mano, kad tokia daina leidžia žmonėms išsakyti savo nuoskaudas, su humoru pažvelgti į savo problemas.
„Yra net posakis, kad pasidalintas skausmas, yra mažesnis skausmas“, – sako pašnekovė.
„Skųstis labai artima mūsų šiaurietiškam uždaram charakteriui. Ypač lietuviškam charakteriui, kai mes, lietuviai, esam linkę tai daryti. Galbūt todėl, kad pas mus saulės mažiau negu pas pietiečius. Lietuviams labai trūksta humoro jausmo, kad tuos skundus viešai išsakytų. Toks išsakymas yra tarsi iš savęs nepiktybiškas šaipymasis. Net į skundus reikia žiūrėti su humoru.
Juk daug dalykų negalima pakeisti kaip blogo oro“, – dalijasi mintimis R. Navickaitė.
Projekto organizatorių atstovė sako, kad ir kitose šalyse žmonės skundžiasi panašiais dalykais.
„Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo choras yra paruoštas labai profesionaliai, labiau linksmesnis ir entuziastingesnis. O Helsinkio – ramesnis, o priedainis toks, kad jie prašo grąžinti pinigus atgal. Galima suprasti, kad suomiai skundžiasi dėl to, kad yra išprašoma daug pinigų iš eilinio žmogaus“, – pasakoja R. Navickaitė.
Agnė Stasiulytė
