Vakar penktą ryto iš LNOBT automobilių aikštelės išvyko sunkvežimis, į Trakus vežantis kėdes žiūrovams ir artėjančios Vilniaus operos festivalio, į kurį kviečiame kartu su nacionaline programa Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, premjeros „Lietuviai“ dekoracijas, kostiumus, rekvizitą.
A. Ponchielli opera „Lietuviai“ birželio 27 ir 28 d. pirmą kartą nuskambės Trakų pilies kieme. Čia vakar pradėta montuoti speciali scena, rengiamasi repeticijoms ir žvalgomasi į dangų – vienintele spektaklio problema gali tapti lietus. Visgi orų prognozės gana optimistiškos, tad jau šiandien prasideda paskutiniosios repeticijos, kuomet visas atliktas darbas bus perkeltas į pilies kiemą, nes iki šiol buvo repetuojama senuose Vilniaus sporto rūmuose, kurių salės mąstelis labiausiai atitiko Trakų pilies kiemo erdvę.
Visa pasiruošimo procedūra nėra tokia paprasta, nes pilis, kaip žinia, saloje, ir ne taip paprasta į ją nugabenti per 1000 kėdžių, scenos įrangą, didžiules dekoracijų konstrukcijas. Gal tiltu nedidelis autobusiukas ir pravažiuotų, tačiau pro pilies vartus vargu ar jam pavyktų patekti.
Martyno Aleksos nuotr.
Vienintelis būdas – visą krovinį plukdyti ežeru, todėl teatro Meninė pastatymų tarnyba šią savaitę, bendradarbiaudama su Lietuvos olimpinio sporto centru, dirba ant Galvės ežero kranto. Į specialų laivą „Kadis“, šiaip skirtą varžybų trasas žymintiems plūdurams gabenti, pakrautos dekoracijos plukdomos į salą, o kadangi laivas, primenantis keltą, nėra didelis, per dieną pirmyn – atgal jis nuplaukia nemažai kartų.
Spektaklio režisierius Jonas Jurašas sako nenorėjęs specialiai modernizuoti pastatymo, tačiau tuo pačiu norėjęs sukurti pakankamai įspūdingą reginį žiūrovams. Autentiška Trakų pilies aplinka taip pat diktuoja savo sąlygas, tad, pasak scenografijos dailininko Mindaugo Navako, „svarbu buvo išnaudoti visą 100 metrų „sceną“, sukurti daugiafunkcines dekoracijas, papildančias natūralias pilies „dekoracijas“.
Martyno Aleksos nuotr.
Tokioje netradicinėje aplinkoje gerokai sunkiau ir artistams, juk veiksmas vyksta ne tik scenoje, bet ir tarp žiūrovų, persikelia į pilies galerijas ir bokštus. Sudėtingas yra įgarsinimas, taip pat trukdo nuo pilies sienų atsimušantis aidas. Nėra ir patogių, „tikrų“ užkulisių persirengti, tad kostiumų dailininkės A. Jacovskytės užduotis buvo ne tik sukurti kostiumus, tačiau ir sugalvoti, kaip, pvz. choro artistų kostiumams tik keičiant detales, paversti juos kitais veikėjais.
Labai svarbus šiame spektaklyje yra apšvietimas (šviesų dailininkas Darius Malinauskas), čia žadami panaudoti galingiausi Lietuvoje prožektoriai, ne tik kompensuojantys tamsos nebuvimą (spektaklių pradžia 21 val.!), bet ir sukuriantys įvairius specialius efektus. „Lietuvių“ choreografė Jūratė Sodytė pasakoja, kad su tokia problema, kai reikia sukurti choreografiją artistui, turinčiam judėti 100 metrų scenoje, ji susidurianti pirmą kartą. O kur dar akrobatai, raiteliai ir lankininkai, bei visos kitos premjeros staigmenos...
