Šiandien, rugpjūčio 20 d., trečiadienį 11 val. Vilniaus mokytojų namuose tęsiasi Skaitymo skatinimo projektas „Su knyga per kultūrinę Europą“. Šis renginys bus skirtas estų literatūrai.
Nuo 11 iki 19 val. veiks Europos šalių autorių knygų mugė, kiemelyje veikiančiame restorane bus galima paskanauti estiškų patiekalų, skambės estiška muzika.
Literatūrinė skaitymo programa prasidės 17 val. Programai parinkti keturi estų rašytojai, kurių kūrybą skaitys žinomi Lietuvos aktoriai, bus dainuojama ir muzikuojama. Šį kartą dauguma šių autorių atstovauja šiuolaikinei estų literatūrai ir yra Baltijos asamblėjos premijos laureatai.
Programą prasidės mintimis apie nacionalinės estų literatūros pradininką Fridriką Reincholdą Kroicvaldą. Šio rašytojo dėka šiandien estai gali didžiuotis savo epu „Kalevo sūnus”. Iš pradžių medžiagą „Kalevo sūnui” pradėjo rinkti žymus estų mokslininkas, folkloristas F. Felmanas, tačiau jam mirus jo darbus perėmė Kroicvaldas. Renginyje ištraukas iš „Kalevo sūnaus” skaitys aktorius Karolis Dapkus, pritaikytas tekstui lietuvių liaudies dainas atliks dainininkė Veronika Povilionienė.
Paskui bus klausomasi žymaus estų poeto ir prozininko, Baltijos Asamblėjos literatūrinės premijos laureato Jano Kroso kūrybos. Ištraukas iš minėtą premiją pelniusio romano „Sustingęs skrydis” skaitys aktorius Aleksas Kazanavičius.
J. Kroso kūryba Lietuvos skaitytojams žinoma ne vien iš jau minėto romano. Anksčiau Lietuvoje yra išleisti jo romanai „Dangaus akmuo”, Imperatorius beprotis” ir kt. Rašytojas, baigęs teisės studijas Tartu universitete, iškentėjo ir politinio kalinio dalią. Jo kūryba buvo nominuota Nobelio premijai. Nuo 1970 m., remdamasis istoriniais tyrinėjimais, daugiausia rašė istorinius romanus. Vienas svariausių jo kūrinių – epinė teatrologija „Tarp trijų narų”.
Kitas estų rašytojas – poetas, dramaturgas, vertėjas, eseistas Janas Kaplinskis – Baltijos asamblėjos literatūrinės premijos laureatas. Rašytojas greitai išgarsėjo kaip „estiškiausias” 20 a. 7-ojo dešimtmečio lyrikas. Tai – vienas įdomiausių šiuolaikinių estų rašytojų. Rašytojas aktyvus ir visuomenės veikėjas. Dar iki „perestroikos” pasirašė garsų „40 Estijos intelektualų kreipimąsi” – dėl okupacijos, dėl Estijoje vykdomos priverstinės rusifikacijos, dėl žodžio laisvės. Atgimimo laikotarpiu išgarsėjo savo skaidria eseistika, buvo aktyvus Estijos „Liaudies fronto” narys, keletą metų – Estijos parlamento narys. Jo kūryba Lietuvoje verčiama nuo 1967 m. Yra išėjusios dvi knygos – poezijos rinktinė „Vakaras grąžina viską” ir eseistikos rinktinė „Šis bei tas”. Rašytojo poeziją skaitys aktorė Virginija Kochanskytė, muzikuos Saulius Lipčius.
Programa baigsis trečiu Baltijos asamblėjos premijos laureato Emilio Tode kūryba. Lietuvoje jo romanas „Paribio valstybė” buvos išleistas 1995 m. Šio romano pasirodymas Estijoje sukėlė didelį sambrūzdį. Romanas – daugiasluoksnis, kritikų vertintinas kaip pirmas kūrinys atgavusiose nepriklausomybę Baltijos šalyse. Romane įtaigiai vaizduojama Rytų ir Vakarų Europos kolizija, bandoma atskleisti mūsų savimonė ir pereinamojo laikotarpio sukelta dvasinė reakcija.
Šis renginys, iš Skaitymo skatinimo programos „Su knyga per kultūrinę Europą” yra priešpaskutinis. Ateinantis trečiadienis bus skirtas lietuvių literatūrai.
