Šeštadienį, kovo 26 dieną, Berlyne bus atliekama lietuvių kompozitorės Justės Janulytės garso ir vaizdo koncertinė instaliacija „Smėlio laikrodžiai“ – šį didžiulės sėkmės sulaukusį lietuvišką projektą į savo programą įtraukė didžiausias ir prestižiškiausias Vokietijoje šiuolaikinės muzikos festivalis „MaerzMusik“.
Milane (Italija) gyvenančios kompozitorės J. Janulytės audiovizualinį projektą „Smėlio laikrodžiai“ 4 violončelėms, gyvajai elektronikai, vaizdo bei šviesos instaliacijai atlieka keturi „Gaida Ensemble“ violončelininkai – Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rūta Tamutytė ir Onutė Švabauskaitė. Gyvąją elektroniką įgyvendina italai Michele Tadini ir Antonello Raggi. Scenografijos autorė – Jūratė Paulėkaitė, šviesos dizaineriai – Eugenijus Sabaliauskas ir Vilius Vilutis. Valandos trukmės kūriniui įspūdingus video projekcijų vaizdus sukūrė žinomas italų menininkas Luca Scarzella. Šie vaizdai projektuojami ant keturių milžiniškų cilindrų – „smėlio laikrodžiais“ pavirstančių tiulio instaliacijų, kuriose „įkalinti“ violončelininkai griežia lydimi gyvos elektronikos.
Tarptautinėje scenoje sparčiai garsėjančios kompozitorės J. Janulytės kūrinį inicijavo ir jo premjerą praėjusių metų spalio mėnesį pristatė didžiausias Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, kurį rengia „Vilniaus festivaliai“. Beje, prestižinis Berlyno festivalis „MaerzMusik“ turi nemažai panašumų su „Gaida“, jį kaip ir Vilniuje organizuoja pagrindinius miesto festivalius globojanti įstaiga – „Berliner Festspiele“ („Berlyno festivaliai“). Be to, abu šie festivaliai jau eilę metų bendradarbiauja įgyvendindami šiuolaikinės muzikos projektus, keičiasi patirtimi, idėjomis, dalyvauja didžiųjų Europos naujosios muzikos festivalių tinklo „Reseau Varese“ veikloje. Vis dėlto, anot „Vilniaus festivalių“ direktoriaus Remigijaus Merkelio, festivalis „Gaida“ nė iš tolo negali prilygti šio įtakingo Berlyno festivalio galimybėms (jo biudžetas apie 1,5 mln. eurų), o ypač dabar, kai profesionalaus meno festivaliai Lietuvoje jaučiasi tarsi nebereikalingi valstybei – smarkiai sumažėjus ir taip menkam finansavimui, vis didinami mokesčiai, kurie tampa neadekvatūs šiai kultūros sričiai.
„Konkuruoti su kitais festivaliais kartais dar galime tik meninių projektų kokybe, tą ypač sėkmingai įrodo „Smėlio laikrodžiai“, – sakė R. Merkelys. „Dešimtmečio jubiliejų pažymintis prestižinis Berlyno festivalis per pastaruosius keletą metų tapo vienu iš įtakingiausių muzikos festivalių visoje Europoje, sakyčiau, savotišku kelrodžiu – ypač naujos meninės kokybės siekiantiems kūrėjams ir atlikėjams, naujų vardų bei stiprių projektų ieškantiems kitų festivalių rengėjams. Todėl labai malonu jo programoje matyti Justės Janulytės „Smėlio laikrodžius“ ir lietuviškai itališką atlikėjų komandą – neabejoju, jog mūsų projektą Berlyne „atras“ dar daugiau publikos, ne tik vokiečių, bet ir iš daugybės kitų šalių“, – optimizmo neslėpė R. Merkelys.
Prieš kelias dienas Berlyno festivalio organizatoriai pranešė dar vieną puikią žinią – į „Smėlio laikrodžių“ koncertą Berlyne jau parduoti visi bilietai, susidomėjimas šiuo projektu didėja ne tik profesionalų ar festivalių rengėjų, bet ir publikos tarpe.
Justės Janulytės kūrinys „Smėlio laikrodžiai“ yra pirmasis didelės apimties lietuvių muzikos projektas, įtrauktas į europinį svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių tinklą „Reseau Varese“. Po kūrinio atlikimų „Gaidoje“ Vilniuje, „Huddersfield Contemporary Music Festival“ Anglijoje ir dabar „MaerzMusik“ festivalyje Berlyne projektas šiais metais dar keliaus į garsųjį „Holland Festival“ Amsterdame (birželio 7 d.) bei į pagrindinį Lenkijos šiuolaikinės muzikos festivalį „Varšuvos ruduo“ (rugsėjo 17 d.). Neseniai „Smėlio laikrodžiai“ sulaukė dar dviejų prestižinių Europos festivalių dėmesio – lietuvius kviečia didžiausi Prancūzijos ir Italijos šiuolaikinės muzikos festivaliai: „Musica“ Strasbūre (rugsėjo 23 d.) ir „RomaEuropa“ Romoje (spalio 20 d.).
„Smėlio laikrodžiai“ (2010) – jau trečiasis naujojo muzikinio teatro idėją realizuojantis J. Janulytės projektas. 2007 m. kompozitorė sukūrė „Kvėpuojančią muziką“ kinetinėms skulptūroms ir kompoziciją „Užtemimai“ nepralaidaus stiklo instaliacijai.
