Dainininkė Vilija Matačiūnaitė (23) - viena iš nedaugelio realybės šou dalyvių, išvengusių vienadienės žvaigždutės šlovės. Išgarsėjusi 2005-aisiais laidoje „Kelias į žvaigždes“ (antrą vietą užėmusi mergina nusileido tik Andriui Rimiškiui) bei pasirodžiusi nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse, Vilija iki šiol dainuoja ir dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose.
Šiuo metu ji išmėgina naują veiklos sritį - intensyviai filmuojasi lietuviškame seriale „Mano mylimas prieše“.
- Pradėjai filmuotis. Gal planuoji gyvenimą susieti su vaidyba - tapti aktore?
- Ne. Tokių planų bent kol kas neturiu. Nematau savęs visą gyvenimą dirbančios tokį darbą, bet... Niekada nesakyk „niekada“.
- Dainuoji, vaidini, neseniai dalyvavai humoro laidoje... Kokiose dar srityse norėtum save išmėginti?
- Manau, savo vietą aš jau radau, bet paeksperimentuoti dar norėčiau. Tikrai neatsisakyčiau dalyvauti šokių projekte. Šokti man labai patinka. Tik dvejoju dėl savo koordinacijos. (Šypsosi.)
- Kada pasirodys tavo albumas?
- Anksčiau spėdavau, kad jis turėtų pasirodyti šiemet, o dabar aš abejoju, ar tas albumas, kurį esame parengę su LNK televizija, iš viso kada nors išvys dienos šviesą. Dėl to nusimenu, bet ne tiek, kad prarasčiau norą kurti ir dirbti toliau.
Visada norėjau išleisti savo autorinių dainų albumą (šiuo metu Vilija Vilniaus kolegijoje studijuoja džiazo vokalą - aut. past.). Galbūt kada nors šis mano noras išsipildys.
- Ką tau reiškia Šv.Valentino diena?
- Niekada jos nemėgau. Gal todėl, kad mokykloje nesulaukdavau meilės laiškų iš berniukų. Vėliau man juos rašydavo draugė - kad neliūdėčiau. (Šypsosi.)
- Gal tuomet šventi Užgavėnes?
- Čia visai kitas reikalas! Dar kai mokiausi mokykloje, su bendraklasiais eidavome į gatves. O ir blynus labai mėgstu. Mano mėgstamiausi - mieliniai su obuolių džemu. Tokius kepa mano mama. (Šypsosi.)
- Prieš kelias dienas šventėme Vasario 16-ąją. Ar esi patriotė?
- Deja, negaliu pasigirti tyrais, šiltais jausmais tėvynei. Tikrai nesu patriotė. Šiandien kiekvienas kovoja už save. Tarp jų ir aš. Man labai gaila, kad nebėra tautinės vienybės ir dėl ko kovoti.
- Kokių žmonių savybių nemėgsti?
- Tokių savybių yra daug, bet ne visi jų turi. Nenorėčiau dabar pradėti kabinėtis. Esu linkusi ieškoti žmonėse gerų, gražių, širdžiai mielų dalykėlių. (Šypsosi.)
- Ar teko išgirsti: o tu visai kitokia nei per televiziją?
- Manęs nepažįstantys žmonės mano, kad esu arogantiška, pasipūtusi. Daug įvairių dalykų esu girdėjusi apie save, bet ne visi jie teisingi. Aš - toks pats jaunimas kaip ir visi. Niekuo ne geresnė, bet ir ne blogesnė.
Dar dažnai girdžiu tokius žodžius: „Oi, kokia mažutė, smulkutė, o per televiziją atrodei tokia aukšta, didelė“... (Šypsosi.)
- Kaip jautiesi žmonių sambūryje?
- Prieš porą metų gal ir būčiau pasakiusi, kad esu vakarėlių siela, bet šiandien esu uždara, rami, dažnai nekalbi - leidžiu pasireikšti kitiems.
- Kaip reaguoji į kritiką?
- Tą akimirką, kai jos sulaukiu, - gana skausmingai, bet kai atslūgsta nemalonios emocijos ir, aišku, jei pati kritika protinga, pasisavinu man reikalingą informaciją.
- O reakcija į komplimentus?
- Jų priimti nemoku. Čia man tokia pat bėda kaip ir dovanos. Nemoku jų priimti, nors tu ką. Net „ačiū“ sunku pasakyti, nes labai netikroviškai iš mano lūpų tas žodis nuskamba.
- Koks tavo laisvalaikis?
- Nieko ypatinga neveikiu. Jei turiu laisvesnę dieną, gulinėju lovoje, žiūriu filmus, skaitau.
- Ką renkiesi keliaudama po užsienius: ieškai gamtos ar labiau domina miesto pramogos?
- Seniai buvau kur nors išvykusi, tad nebežinau, kas man patiktų. Norėčiau suderinti ramų, pasyvų poilsį su aktyvia pažintine kelione.
- Esi radikaliai keitusi plaukų spalvą: buvai šviesi, raudonplaukė, tamsi. Su kokios spalvos plaukais jauteisi ar jautiesi geriausiai?
- Labiausiai man patiko ir tiko juodi plaukai, bet pavargdavau kas mėnesį lankytis kirpyklose ir prižiūrėti šaknis. O geriausiai jaučiuosi taip, kaip yra dabar, tai yra būdama natūrali. Nors man nelabai patinka plaukų ilgis. Teko pasitrumpinti dėl vieno prasto kirpėjo, kuris per kelias dienas turėjo mane nušviesinti, bet taip sudegino plaukus, kad nebegalėjau išsišukuoti. Teko kirpti net kelis kartus.
- Norėtum būti ilgakasė?
- Visada svajojau apie gražius, ilgus plaukus, tačiau neužtekdavo kantrybės ir vis nusikirpdavau. Dabar suteikiau sau dar vieną šansą - mėginsiu užsiauginti. Žiūrėsiu, kiek iškęsiu nepakeitusi šukuosenos. (Šypsosi.)
- Tavo mėgstamiausi kvepalai?
- Kitados labai mėgau „Cacharel“ „Amor amor“, „Hugo Boss“ „Woman“, šiuo metu kvėpinuosi „Elle“, „Creed“, „Jaguar“.
- Nuo kokių darbų save mielai išvaduotum?
- Labai lengvas klausimas. (Juokiasi.) Nuo buitinių. Nemėgstu valyti dulkių ir plauti grindų. Ir indų. Man patinka tvarka ir švara, bet pačiai tvarkytis yra didelė kančia.
- Kaip įsivaizduoji save po 10 metų?
- Labai gerai: ir graži, ir protinga, ir galų gale įgijusi kokį nors, na bent tą vieną, aukštąjį išsilavinimą, ir turtinga, ir pasiekusi aukštumų karjeros srityje... Bet pagyvensim - pamatysim, ką išlipdysim iš šio molio. (Šypsosi.)
