Šių metų Lenkų kino savaitė vyks balandžio 20-26 dienomis kino teatruose „Forum Cinemas Vingis” ir „Skalvija”. Kino savaitės programoje – šešios filmų premjeros, keturi lenkų kino klasiko Wojciecho Jerzio Haso filmai ir trys istorinės tematikos kino juostos. Į susitikimus su žiūrovais atvyks garsūs svečiai: aktoriai Grażyna Błęcka-Kolska, Andrzej Chyra ir Jerzy Radziwiłowicz bei kino prodiuserė Grażyna Kozłowska.
Lenkijoje kino premjeros dažniausiai vyksta rudenį, Gdynės kino festivalio metu. Festivalis gyvuoja nuo 1974 metų ir laikomas svarbiausiu Lenkijos kino renginiu. Pagrindiniame praeitų metų festivalio konkurse dalyvavo 24 pilnametražiai vaidybiniai filmai. Jų autoriai – žinomi kino režisieriai: Krauze, Koterski, Kolski, ir jauni, debiutuojantys kino kūrėjai. Dalį geriausių festivalio filmų išvys ir Vilniaus publika.
Be abejonės, vienas įdomiausių Lenkų kino savaitės filmų - Jano Jakubo Kolskio „Jasminum“. Šį režisierių kino mėgėjai puikiai prisimena iš jo darbų „Vandenis Jancio“, „Kino istorija Popielavuose“, „Pornografija“ ir kt. Daugelyje jų įsimintinus vaidmenis sukūrė aktorė bei režisieriaus žmona Grażyna Błęcka-Kolska.
„Jasminum“ ji vaidina restauratorę, atvykstančią į seną vienuolyną ir sužinančią nepaprastomis savybėmis apdovanotų vienuolių paslaptį: kiekvienas iš jų kvepia kokiu nors vaisiniu kvapu. Pažinti magišką vienuolyno pasaulį padeda landi, tačiau kartu ir diskretiška, naivi ir visažinė restauratorės dukrelė Genia. Kitas ne mažiau svarbus personažas – brolis Sveikatėlė, kurį suvaidino Janusz Gajos, už šį vaidmenį apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kino akademijos apdovanojimu - „Ereliu“.
Ypatingo dėmesio vertas Andrzejaus Barańskio filmas „Keli žmonės, mažai laiko“, pasakojantis tikrą dviejų poetų – neregės Jadwigos Stańczakowos ir Mirono Białoszewskio – draugystės istoriją.
Białoszewskis buvo ekscentriškas kūrėjas, ir poezijoje, ir gyvenime kūręs demonstratyviai privatų, nepaklūstantį visuotinai privalomiems estetikos, papročių ir politikos kanonams pasaulį. Filmo scenarijus sukurtas pagal aštuntame ir devintame dešimtmetyje rašytą Stańczakowos dienoraštį (juos rašė abu, tačiau Białoszewskio dienoraštis, vykdant jo valią, gali būti paskelbtas tik šiais metais).
Savo nepalankumą fikcijai demonstruojantis režisierius Andrzej Barański („Moteris iš provincijos“, „Du mėnuliai“ ir kt.) sukūrė realistinių detalių gausų filmą, vaizduojantį intelektualų bohemos gyvenimą vadinamosios mažosios stabilizacijos metais. Filme vaidina puikūs aktoriai: Krystyna Janda ir iš vaidmenų teatre (be kitų, Krystiano Lupos spektakliuose) žinomas Andrzej Hudziak.
Į Kino savaitės programą įtrauktas naujausias Mareko Koterskio filmas „Visi mes esame kristūs“. Pagrindinį filmo personažą - kultūrologą ir alkoholiką Adamą Miaučinskį, pažįstamą iš ankstesnių Koterskio filmų, tokių kaip „Kvailio diena“, vaidina Marek Kondrat ir Andrzej Chyra (herojus jaunystėje). Miaučinskis jau keletą metų negeria, gydosi ir mėgina pataisyti santykius su sūnumi, kurio vaikystę užnuodijo savo alkoholizmu. Marek Koterski su sau įprastu atkaklumu analizuoja lenkų mentalitetą, jų ydas ir kompleksus, o nelinksmas savo apmąstymų išvadas sušvelnina humoru.
Kiti trys premjeriniai filmai – jaunosios kartos režisierių darbai. Ne vieną apdovanojimą pelniusio ir „Oskarui“ nominuoto trumpametražio filmo „Vyrų reikalas“ autorius Sławomir Fabicki ; debiutuoja pilnametražiu filmu „Atgavimas“. Devyniolikmetis iš Silezijos kilęs boksininkas mėgėjas, įsimylėjęs Lenkijoje nelegaliai dirbančią ukrainietę, imasi globoti ją ir kelerių metų jos sūnų. Norėdamas jiems padėti, vaikinas susideda su vietiniu gangsteriu. Patogaus gyvenimo sau ir jiems kaina – akistata su savo sąžine. Herojus privalo rasti atsakymą į sunkų klausimą: ar teisindamasis gerais norais gali daryti blogus darbus. Filmas sulaukė dėmesio ir pelnė apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose Bratislavoje, Salonikuose ir Trieste.
„Žmogaus gyvenimas, tai klajonės labirinte, tačiau kiekvieno neišvengiamai laukia lūžio taškas; kartais tai būna kieno nors mirtis“, – taip savo pasaulėžiūrą ir filmą „Chaosas“ apibūdina kine debiutuojantis Xawery Żuławski (žinomo režisieriaus Andrzejaus Żuławskio sūnus). Režisieriaus sumanymu, „Chaosas“ turėtų būti šiuolaikinių dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių kartos balsas. Filme pasakojama trijų brolių – panko, teisininko, „treninginio berniuko“ – ir madingos merginos Manios istorija. Kiekvienas iš jų savaip ieško galimybių realizuoti save, taip pat ir subkultūrose. Filme apstu dramatiškų įvykių, neįtikėtinų kadrų ir efektingo montažo.
Michał Rosa – vyriausias ir labiausiai patyręs iš pristatomos jaunųjų režisierių grupės. Filmų „Karštasis ketvirtadienis“, „Dažai“ ir „Tyla“ autorius. Jo naujausio filmo „Ką saulutė matė“ (taip vadinasi ir ne vienai lenkų kartai žinoma poetės Marios Konopnickos eilėraščių vaikams knygelė) herojus sutinkame tuomet, kai jų gyvenimas pasiekia kritinę ribą. Kiekvienas privalo prasimanyti nedidelę, bet pagal jų galimybes stulbinančią pinigų sumą. Kam? Kad galėtų išvykti į Norvegiją dainuoti, nukirstų kapines užstojantį medį, įsistatytų išmuštus dantis... Herojai suranda savyje jėgų ir ryžto kovoti dėl savo svajonių, geresnio gyvenimo, orumo išsaugojimo. Filmas provokuoja pažvelgti į tai, ką tarsi ir gerai žinome, kitu žvilgsniu ir išvysti daugiau.
Dėl išskirtinės savo darbuose naudotos kino kalbos Wojciech Jerzy Has (1925-2000), dažnai vadinamas Lenkijos kino vizionieriumi. Šio iškilaus režisieriaus kūrybą pristatys keturi filmai. „Kaip būti mylimai“ (1962) su Zbigniewu Cybulskiu ir nuostabiąja Barbara Krafftówna ; iki šiol pripažįstamas vienu geriausių lenkiškų psichologinių filmų ir vienu iš nedaugelio taip neįprastai atskleidžiančių moters jausmų pasaulį.
„Rankraštis, rastas Saragosoje“ (1964) – neįprasčiausias ir labiausiai stebinantis filmas lenkų kinematografo istorijoje, visame pasaulyje virtęs tam tikru kultu. Daugelis šiuolaikinių režisierių Haso filmą mini kaip vieną iš labiausiai įkvepiančių darbų pasaulio kino istorijoje. Prie „Rankraščio...“ gerbėjų save priskyrė arba priskiria, be kitų, Luis Bunuel, Pedro Almadovar, David Lynch, Francis Coppola (pastarasis užsakė restauruoti originalią filmo kopiją, norėdamas išleisti ją DVD formatu Amerikos rinkai). Filmas sukurtas grafo Jano Potockio knygos motyvais. Juostoje pasakojami Ispanijos karaliaus gvardijos kapitono Alfonso van Vordeno nuotykiai, kuris keliaudamas per Siera Morenos kalnus, susiduria su keisčiausiais atvykėliais ir išgirsta dar keistesnių istorijų. Šioje tris valandas trunkančioje kelionėje po įvairius laikus ir kultūras intriga nėra svarbiausia, nors ji taip pat suteikia filmui žavesio. Čia svarbi forma, nuotaika bei iš kiekvienos filmo scenos, kiekvieno kadro spinduliuojantis nepaprastas paslaptingumas.
Su dideliu užmoju, dėmesiu detalėms, vietomis nepaprastai tapybiška Bolesławo Pruso romano ekranizacija „Lėlė“ (1968) tiksliai atspindi devynioliktojo amžiaus Varšuvos atmosferą, jos buitį, žmonių charakterius, specifinį koloritą ir žavesį. Filme vaizduojamas gražiąją Izabelę įsimylėjusio herojaus konfliktas su pasauliu, su savo padėtimi visuomenėje ir su šalies istorine padėtimi.
Filmas „Sanatorija su klepsidros ženklu“ (1973) – tai poetinė refleksija apie praeinantį laiką ir neišvengiamą mirtį. Juzefas atvyksta į gydytojo Gotardo vadovaujamą sanatoriją, kurioje gyvena jo tėvas, tiesa, miręs, bet atgaivintas ir perkeltas į kitą laiko plotmę. Herojus nuklysta į savo vaikystės ir fantastinių svajonių metus. Atgyja šeimos namai, žydų miestelis, prieš akis keičiasi pašto ženklų kolekcijos atgaivinti vaizdai ir laikraščiuose spausdintų serijinių istorijų siužetai. Filmas pastatytas pagal Bruno Schulzo romaną, išleistą ir lietuvių kalba.
Kino savaitės programą papildys trys istorinės tematikos filmai. Bohdano Porębos „Hubalis“ (1973) pasakoja apie 1939 m. rugsėjo karinės kampanijos paskutinį kareivį - majorą Henriką Dobžanskį. Sužinojęs, kad Varšuva užimta, majoras pasirenka „Hubalio“ slapyvardį, prisiekia nesudėti ginklų ir tęsia kovą su kelių šimtų kareivių būriu. Jano Łomnickio „Kautynės prie Arsenalo” (1977) primins apie didvyrišką jaunųjų lenkų pogrindžio kareivių poelgį – titulines kautynes prie Varšuvos Arsenalo 1943 metų vasarą, per kurias buvo išlaisvinti gestapo vežami kaliniai. Kazimierzo Kutzo „Mirtis kaip duonos riekė“ (1994) - tragiškiausio karinės padėties epizodo – streiko Lenkijos anglies kasykloje „Wujek“ numalšinimo rekonstrukcija. Filme vaidina žinomi lenkų aktoriai: Jerzy Radziwiłowicz, Janusz Gajos, Jerzy Trela, Jan Peszek ir kt.
Vilniaus publika turės galimybę susitikti su trimis lenkų aktoriais. Grażyna Błęcka-Kolska debiutavo komediniu vaidmeniu filme „Kogel – Mogel“ (1988). Nuo to laiko suvaidino 25 vaidybiniuose filmuose, be kitų, Jano Jakubo Kolskio režisuotose kino juostose „Bulvės laidotuvės“, „Vandenis Jancio“, „Nuostabi vieta“, „Pornografija“ ir kt. Jerzy Radziwiłowicz pasaulinį populiarumą pelnė atlikęs pagrindinius vaidmenis Andrzejaus Wajdos filmuose „Žmogus iš marmuro“ (1976) ir „Žmogus iš geležies“ (1981). Taip pat vaidino Krzysztofo Kieślowskio, Kazimierzo Kutzo, Jean-Luco Godardo, Martos Mészàros, Michelo Piccolio, Jacques`o Rivette`o ir kt. režisierių filmuose. Be to sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Krokuvos Teatr Stary ir Varšuvos Nacionaliniame teatre. Andrzej Chyra sublizgėjo kaip puikus aktorius Krzysztofo Krauzės filme „Skola“ (1999). Vėliau sekė Juliuszo Machulskio, Jerzio Stuhro, Felikso Falko, Volkerio Schlöndorffo ir kt. režisierių filmai, po kurių A. Chyra priskiriamas geriausiems šiuolaikiniams lenkų aktoriams. A. Chyra taip pat vaidina teatre, dažniausiai žinomų režisierių - Grzegorzo Jarzynos ir Krzysztofo Warlikowskio spektakliuose. VII lenkų kino savaitėje taip pat svečiuosis filmo „Jasminum“ prodiuserė Grażyna Kozłowska.
Visi filmai titruoti lietuviškai, o susitikimai bus verčiami į lietuvių kalbą.
VII lenkų kino savaitę organizuoja Lenkų institutas Vilniuje kartu su kino teatrais „Forum Cinemas Vingis“ ir „Skalvija“. Daugiau informacijos apie programą ir bilietus galima rasti interneto puslapyje www.lenkukultura.lt bei kino teatruose„Forum Cinemas Vingis“ ir „Skalvija“ dalinamuose kataloguose.
