Balandžio 19 dieną, šeštadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncerte Klaipėdos choras „Aukuras“ ir Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“ pristatys bendrą projektą.
Jame skambės XVI-XVII amžiaus Venecijos ir flamandų didžiųjų polifonijos meistrų Orlandus Lassus, Luca Marenzio, Giovani Gabrieli ir kitų Renesanso autorių retai koncertuose atliekami muzikiniai šedevrai. Diriguos minėtų kolektyvų vadovai Alfonsas Vildžiūnas ir Vaclovas Augustinas.
Balandžio 18 dieną, penktadienį, 19 valandą ta pati programa bus atlikta Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Šiais metais 15-os metų sukaktį švęsiantis choras „Aukuras“ yra aktyviai savo mieste ir Lietuvoje koncertuojantis kolektyvas, kurio repertuare ne tik įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulietinė muzika, bet ir džiazo kompozicijos ar negrų spiričuelai.
1989 metais susikūręs choras „Jauna muzika“ nuolat pasirodo su mūsų šalies kameriniais, simfoniniais orkestrais bei pasaulyje gerai žinomais kolektyvais. Beje, jau ne vieną programą jis pristatė ir Klaipėdos koncertų salėje.
Vilniaus savivaldybės chorą „Jauna muzika“ ir Klaipėdos chorą „Aukuras“ sieja ne tik gausių apdovanojimų skaičius ir koncertinės kelionės po įvairias Europos šalis, bet ir tai, kad abu kolektyvai nepamiršta nei šiuolaikinės lietuvių kompozitorių kūrybos, nei senosios muzikos.
Klausydami bendro chorų projekto „Exultate Omnes. Venecijos ir flamandų didžiųjų polifonijos meistrų šedevrai“ klausytojai galės nukeliauti į senąją Italiją, plačiai garsėjančią iškiliais meno perlais, tokiais, kaip Michelangelo Buonarroti skulptūra „Dovydas“, Sandro Botticelli paveikslu „Veneros gimimas“ ar itališkų sonetų meistro Francesco Petrarca‘os meilės eilėmis. O kokia tais laikais buvo muzikinė Italija?...
Laikais, kai daugelį Europos šalių valdė prakilnūs karaliai, o jų rūmuose kūrė daug talentingų kompozitorių. XVI amžiaus vokalinėje muzikoje jie naudojo ypatingą kūrybos techniką, vadinamą cori spezzati (it. sulaužyti chorai). Tai polichorinė muzika, jungianti antifoninį (t.y. dviejų chorų arba solisto ir choro) psalmių giedojimą pakaitomis ir balsų išskaidymą į skirtingas grupes.
Šalia techninių įmantrybių Renesanso kompozitoriams itin svarbus buvo jausmų išsakymas. Siekdami itin subtilios komunikacijos su klausytojais jie savo muziką prisodindavo individualiomis prasmėmis, užkoduodavo įvairius simbolius. Žodiniame ar kompoziciniame tekste buvo įprasminami šventųjų vardai, kūrinių pavadinimai, skaičių magija.
Jei pasiilgote intelektualios, tyros, gaivinančios muzikos, ateikite į „Jaunos muzikos“ ir „Aukuro“ koncertą ir pasinerkite į Orlandus Lassus, Luca Marenzio, Giovani Gabrieli ir kitų Renesanso autorių chorinės muzikos gelmes.
KKS info.
