Aktoriaus ir renginių vedėjo Juozo Gaižausko (41) laikas preciziškai suplanuotas. Tris vaidmenis per vienerius metus teatre sukūręs ir nuo šio rudenio naujame LNK projekte pasirodysiantis aktorius jaučia, kad vietos vaidybai dar yra ir net nedvejodamas suvaidintų vaikiškame spektaklyje.
Sapnuose - teatras
- Kaip klostosi Jūsų kūrybinė veikla? - Balsas.lt paklausė J.Gaižausko.
- Šiuo metu ji klostosi etapais: šiek tiek kitaip, nei anksčiau. Aš manau, tai yra sąmoningas mano žingsnis. Buvau pasiilgęs teatro ir net sapnavosi, jog stoviu scenoje. Tuomet, visai netikėtai, paskambino „Domino“ ir pasiūlė vaidmenį pjesėje „Striptizo Ereliai“. Pamatęs pavadinimą – sutrikau, nes neįsivaizdavau koks turinys slypi šiame spektaklyje. Tačiau perskaičiau ją ir man visai patiko.
- Paskui vaidinote spektaklyje "Mano žmonos vyras". Rodos, mėgaujatės teatru?
- Aš su malonumu vaidinu. Per dešimt mėnesių 90 kartų suvaidinome „Striptizo erelius“, tai yra tikrai daug. Prie viso to prisidėjo spektakliai „Mano žmonos vyras“ bei Striptizo ereliai, kurie keičia profesiją. Krūvis didelis, bet mano užsidegimas neblėsta.
- Taigi, Jūsų kūrybinė veikla eina nusistovėjusia vaga?
- Absoliučiai intensyvėjančia vaga. Nei aukštyn,nei žemyn. Kitaip. Mat, jeigu galvoji, kad esi apačioje, tai tą liniją suvoki kaip kylančią. Bet jeigu įsivaizduoji, kad esi kitur, tai linija gali eiti į kairę, į dešinę... priklauso, kur pats esi.
- Ar nebuvo kilęs noras atsiduoti vien tik teatrui?
- Aš neplanavau dalyvauti televiziniame projekte. Taip gavosi. Dalyvauju iš pagarbos „Domino“ teatrui bei solidarumo kolegoms. Visiems norisi pamėginti televizijos.
„Humoro šou Nr. 1” - trumpalaikis projektas, todėl nemanau, kad aš iškeičiu teatrą į televiziją. Ne. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet trumpalaikis projektas neturi pabaigos: po penkių metų suvoki, kad dar vis dirbi televizijoje, keliose laidose vienu metu. Pats nepajunti, kaip tai atsitinka ir televizija įtraukia. Sakau iš patirties.
- Ar turite svajonių vaidmenį?
- Ne. Kai skaitau pjesę, man svarbiausia, kad vaidmuo man patiktų. Tačiau vaidmens aš nesureikšminu ir neturiu „svajonių“ vaidmens.
Neslėpsiu, kuomet pradėjau vaidinti „Striptizo ereliuose“, sulaukiau pasiūlymų ir iš kitų režisierių. Nueidavau į susitikimą ir jei man vaidmuo nepatikdavo, iškarto pasakydavau: „Ačiū, ne“. Tikrai ne iš arogancijos. Aš džiaugiuosi, kad turiu galimybę rinktis: „Šito aš noriu, o šito - ne“.
Kalbant apie vaidybą... aš nemanu, kad viskas apsiribos „Domino“ teatru. Užimtumas dabar didelis, todėl reikia labai protingai apskaičiuoti savo galimybes. Aš įsivaizduoju, kad labai puikiai galėčiau bei nepaprastai norėčiau suvaidinti vaikiškame spektaklyje. Tikras malonumas aktoriui kuomet jis gali atsipalaidavęs šelioti scenoje.
- Kaip Jūs vertinate pastarųjų savo personažų charakterius?
- Kiekvienas skirtingas. Aš matau kaip žiūrovai reaguoja, matau kada jiems patinka. Iš tiesų sutrinku, kuomet mažesnio miestelio žmonės kartais po spektaklio atneša medaus. Kartą esu net „samanės“ butelį gavęs. Kuomet žiūrovas pajunta, kad tavo personažas jam artimas, geras ar blogas, bet pasidaro savas, tuomet, manau, jis nori savotiškai „atsidėkoti“. Aš nesakau, kad žmonės privalo kažką nešti. Jis nusipirko bilietą ir yra visiškai laisvas pažiūrėti spektaklį ir net neploti, jei jam nepatiko. Lygiai taip pat jis yra laisvas daryti tai, apie ką aš pasakoju.
- Ar sunkmečiu teatras yra toks pats kokybiškas ? Ar teatras Lietuvoje yra kokybiškas apskritai?
- Nepaprastai kokybiškas. Ir įdomiausia tai, kad, vadinamasis, komercinis ar pramoginis teatras taip pat. Pasaulyje į tokius spektaklius, kaip „Striptizo ereliai“ investuoja dešimtimis milijonų, tačiau nuo to spektaklis nepasidaro geresniu.
Aktoriaus meistriškumas Lietuvoje yra neapsakomai aukšto lygio, režisieriai – talentingi. Tačiau turime mažai pinigų, nes esame maža šalis. Jei sujungtumėm Maskvos teatro pinigus ir Lietuvos talentus, gautųsi stebuklingas projektas.
- Kaip dažnai Jūs „išeinate“ kūrybinių atostogų?
- Aš nežinau kas tai yra. Ta prasme, aš teoriškai žinau, bet praktiškai tai taip nebūna. Iš tiesų, kai viskas „užknisa“ gyvenime ir spalvos aplinkui pasidaro nebemielos, merginos gatvėje – negražios, o vyrai – agresyvūs ir pikti, tada supranti, kad savaitei reikia kur nors dingt. Tomet puikiai supranti, kad yra priešingai, nei tu tą akimirką ar tuo metu matai.
Televizijoje juokauti pavojinga
- Jūs esate pakankamai žinomas žmogus ir dabar vėl grįžtate į televiziją, gausite dar daugiau dėmesio. Ar tai netrukdo pasinerti į kasdienius darbus ir užsiimti mėgiama veikla?
- Tą matomumą ir žinomumą išgyvenau prieš gerus aštuonis metus. Nutuokiu kas gali nutikti. Todėl, dalyvauti ar ne, renkuosi gana atsargiai. Dabar yra ramu, niekas tavęs nestebi. Žinoma, gali viskas pasikeisti ir vėl pradės šūkauti vaikai gatvėje. Man tikrai nėra malonu, kai žmonės stebi ką perki, ką veiki ar ką valgai.
- Kokiu tikslu dalyvaujate LNK projekte „Humoro šou Nr. 1”: išmėginti savo jėgas, pasireklamuoti?
- Televizijoje juokauti – labai pavojinga. Juokauti patikrintais dalykais – paprasta. Televizijoje sukuriamas personažas, jos pagalba išsukamas ir jei jis pradžioje nepatinka, vėliau žiūrovas prie jo pripranta, kaip, tarkim, prie „Dviračio šou“. Jis televizijoje sukasi metų metais ir visi, kaip aš sakau, jį pakenčia. Aš nieko blogo apie šią laidą nenoriu pasakyti, tiesiog taip yra.
Laidoje „Humoro šou Nr. 1” humoras „aštresnis“. Todėl, kad tai yra improvizacija ir reikia staiga kažką sukurti. Aš neįsivaizduoju kaip mums gausis. Ir mes nesam geresni už kitus. Tikrai yra daug puikių komikų profesionalų, kurie daro stulbinančius dalykus ant scenos, o aš to nemoku.
Aš nesu tas žmogus, kuris keturias valandas ant scenos gali pasakoti anekdotus, nes aš jų neatsimenu. Geriausiu atveju, atsimenu kokius tris, kuriuos prieš spektaklį papasakojo Vytautas Šapranauskas.
Aš nesakau: „Taip, mes padarysim!“. Mes, tiesiog, pamėginsim sukurti profiosionalų, gerą projektą ir tai ką mes, mūsų komanda, turim padaryti, pamėginsim padaryti geriausiai kaip galim. O trimituoti, kad mes paguldysim pasaulį ant menčių – beprasmiška. Bet tai nereiškia, kad mes neturim juokauti ar neturim juokingų istorijų.
Nauji „Striptizo ereliai“
- Taigi, Jūsų darbo rutina yra pakankamai įtempta...
- Taip gaunasi. Iki rugsėjo rutina yra tokioje tarpinėje pozicijoje. Dabar vyksta spektaklių repeticijos. Naujoji pjesė didelė, darbo daug, o premjera preliminariai spalio 27 dieną. Šiuo metu aš tuo ir gyvenu.
Rudenį prisidės televizinis projektas, kuris greičiausiai iščiulps visus syvus, o jį norisi padaryti kuo geriau. Prie viso to, aš dar vedu renginius. Vedėjai ar muzikantai dejuoja, kad nėra renginių. Renginių yra. Jų nėra tiek daug, jie nėra tokie sotūs ir patogūs.
- Tame yra ir džiaugsmo, nes atsisijoja kokybiški renginiai nuo nekokybiškų...
Man tas patinka ir aš linkęs taip galvoti. Man rodos, tas „krizinis“ variantas yra labai paprastas – žmonės skaičiuoja kiekvieną centą ir galvoja: „Geriau pasikviesiu tą, kuris tiksliai ir užtikrintai padarys ir nepirksiu katės maiše“. O kai žmonės per daug gerai gyvena, viskas vyksta atvirkčiai ir nuvertina profesionalus. Toks planas panašus į žmones besirenkančius vyną parduotuvėje: geriau imti patikrintą vyną už prieinamą kainą, kuris tikrai nėra blogesnis už kitus.
- Ko žiūrovai gali tikėtis naujuose „Striptizo ereliuose?
- Visi jau žino, kad striptizo ereliai keičia profesiją. Ji bus įdomi ir tikrai geresnė už duobkasius. Reikia išlaikyti intrigą iki premjeros, todėl kokia profesija sakyti negaliu. Personažai sąlyginai bus tie patys. Viskas ką galiu pasakyti – mano personažas turės šiokią tokią ydą.
Linksmi nesusipratimai
- Kiek kartų žiniasklaidos esate paklaustas apie savo „senelį“?
- Kai mirė puikus ir garbus kompozitorius, ilgametis maestro Jurgis Gaižauskas, aš sulaukiau labai daug užuojautų. Aš visiems padėkojau, tik paaiškinau, kad nesu susijęs. O šio klausimo sulaukiu keikviename interviu. Manau, tai yra žurnalistų neprofesionalumas. Papraščiausiai reikia išsiaiškinti ar tai susiję.
- Jus dažnai supainioja ir su kitais žinomais žmonėmis...
- Paskutinį kartą, ne taip seniai, mane supainiojo su Ramūnu Rudoku. Mūsų šeimos draugė, viename vakarėlyje klausia: „Klausyk, Juozai, ko tu ten pridarei? Man darbe sakė, tas tavo Gaižauskas yra chamas ir nepraustaburnis.“. Aš nesupratau. Pasirodo, mano kolega, kažkur televizijoje labai smarkiai pasisisakė.
Taip pat buvo sumaišę su Ramūnu Višniausku. Važiavom kartą su žmona į Kauną. Ji Laisvės alėjoje užėjo į parduotuvę, o aš stoviu prie įėjimo, rūkau. Pro šali ėjęs žmogus man sako: „Tu eik olimpiadai ruoštis, o ne cigaretes čia trauk!“. Aš suprantu kodėl man taip pasakė. Bet pagalvojus - jokio panašumo nėra, tik plaukų šukuosena ta pati.
Aktoriai (iš kairės): Juozas Gaižauskas, Darius Petkevičius, Sakalas Uždavinys bei LNK laidos "Auksinė savaitės blykstė" vedėja Živilė Vaškytė. Rūtos Kuzmaitės nuotr.
Scena iš spektaklio "Striptizo ereliai" (iš kairės): Darius Petkevičius, Juozas Gaižauskas."Domino" teatro nuot.
Juozas Gaižauskas ir Darius Petkevičius. Rūtos Kuzmaitės nuotr.
