„Aišku kaip dieną, kad komitetas nesilaiko testamento. Niekas neužginčijo mano argumentų šiuo klausimu“, – dienraščiui „Dagens Nyheter“ (DN) sakė Norvegijos rašytojas ir teisės profesorius Fredrikas S. Hefermelas (Fredrik S. Heffermehl).
F. S. Hefermelas jau daug metų rašo knygas ir straipsnius Norvegijos žiniasklaidoje, kuriuose teigia, kad Norvegijos Nobelio premijos komitetas nesilaiko premijos steigėjo testamento.
Nors daugelis taikos premijos laureatų padarė „pagirtiną darbą“, F. S. Hefermelas teigia, kad to nepakanka gauti premijai, kurios kriterijai labai aiškiai nurodyti.
Testamente rašoma, kad premija turi būti skiriama „asmeniui, kuris nuveikė daugiausia arba padarė geriausią darbą tautų brolybės labui, reguliariųjų kariuomenių panaikinimo arba sumažinimo vardan ir skatindamas taikos kongresus“.
Skirdamas premiją tokiems politikams kaip Barakas Obama (Barack Obama), Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) ir net Alas Goras (Al Gore), kurie dirba aplinkosaugos, o ne nusiginklavimo srityje, komitetas nesilaiko mirusio premijos įsteigėjo testamento.
„A. Nobelis buvo daug sumanesnis ir turėjo platesnę viziją nei premijos komitetas dėl pasaulinio nusiginklavimo ir kitų dalykų“,–- sakė rašytojas.
Kaip rašo DN, Stokholmo apygardos administracinė taryba, kuri prižiūri Švedijos aukų ir premijų fondus, dabar tiria šį klausimą ir Švedijos Nobelio fondui nusiuntė laišką, kuriuo prašo jų pateikti savo nuomonę apie A. Nobelio testamento sąlygas.
Administracinės tarybos teisės ekspertas Mikaelis Vimanas (Mikael Wiman) mano, kad atsakomybė tenka Švedijos Nobelio fondui.
„Manome, kad F. S. Hefermelas gali būti teisus. Tai nereiškia, kad fondas turėtų dalyvauti skiriant konkrečius laureatus, bet manome, kad jie turėtų prižiūrėti, kad būtų laikomasi testamento nuorodų, be to, manome, kad fondui reikia suteikti galimybę išsakyti sakyti savo nuomonę“, - M. Vimanas sakė dienraščiui DN.
Švedijos Nobelio fondo atstovė sakė DN, kad jie dar nespėjo perskaityti administracinės tarybos laiško.
