Suomijoje daugiausiai pasaulyje barų, kuriuose skamba roko muzika, suomiai „Lordi“ su „Hard Rock Hallelujah“ pirmieji pralaužė nusistovėjusį švedišką Eurovizijos popso šabloną, o grupes „Him“, „Nightwish“ ir „Rasmus“ puikiai žino ne tik pasaulio bet ir mūsų šalies melomanai.
Todėl nenuostabu, kad Suomijoje roko muzika persipina ne tik su paprastų gyventojų pasaulėjauta ir kasdiene būtimi, skambėdama taksi automobiliuose, ar sporto prekių parduotuvėse, tačiau ir su kitais muzikiniais stiliais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti perdėm primityvūs arba atvirkščiai - akademiški ir konservatyvūs.
Pavyzdžiui, Kimmo Pohjoneną, kuris yra pagrindinė „XII Akordeono festivalio“ žvaigždė, todėl ir užbaigs savo pasirodymu renginių ciklą lapkričio 15 d. Šv.Kotrynos bažnyčioje. Puikios žiniasklaidos recenzijos, geri profesionalų komentarai ir pasirodymas BBC laidoje pas patį Jools Hollandą, patvirtina 44 metų akordeonisto iš Suomijos meistriškumą, o klausytojui žada puikų reginį.
Nuo dešimties grojantis Kimmo Pohjonenas tris dešimtmečius patirties sėmėsi roko, folkloro, teatro, šokio, klasikinės, improvizacinės ir avangardinės muzikos grupėse bei ansambliuose. Jis grojo daugiau kaip septyniasdešimčiai albumų, yra labai populiarus ir laikomas vienu iš aktyviausių bei svarbiausių Suomijos muzikantų.
1996 m., po daugybės muzikinių bendradarbiavimų, Kimmo atsidavė savo penkių eilių mygtukinio akordeono soliniams projektams, pristatydamas ekstremalias ir originalias kompozicijas, gyvas garso kilpas ir efektus, dinamiškus ir judrius scenos vaidinimus, suderintas šviesas ir erdvinį garsą. Lydintys kartu Kimmo garso ir šviesų inžinieriai Heikki Iso-Ahola ir Ari Valo Virtanenas yra svarbūs spektaklio dalyviai, kuriantys jaudinantį veiksmą su vaizdu, ir garsu.
Dabartinė K. Pohjoneno veikla apima ne tik solinius darbus. Projekte „Animator“ jis bendradarbiauja su multimedijos menininke Marita Liulia, o improvizaciniame duete groja su prancūzų būgnininku Ericu Echampardu. Pirmąjį savo garso takelį Kimmo sukūrė britų nebyliojo kino filmui „Flickerman and the Ivory Skinned Woman“.
Kartais labiau panašėjantis į pankroko grupės muzikantą, nevengiantis pasiardyti scenoje, Kimmo savo akordeono pagalba išlaisvina klausytoją iš nusistovėjusių žinių apie šį instrumentą ir perkelia į pirmykščio, tamsaus, šamaniško garso pasaulį, kuris susipynęs su vaizdu palieka neįtikėtiną įspūdį. Kaip rašė britų muzikinis žurnalas „The Wire“: „Sukrečiantis šou. Pohjonenas, trūkčiojantis nelyg kankinama marionetė, patyrusi elektros šoką nuo dumplių...vienas pačių ypatingiausių pasaulio muzikantų, lunatiškas kraštutinis derinys iš Yngwie'aus Malmsteeno, Philo Mintono, Briano Eno, Astoro Piazzollo ir „The Happy Wanderers.“.
