Vienintelis dūris – ir alytiškis Ramūnas Kurauskas neteko visos kojos. Kas dėl to labiau kaltas? Sužvėrėjęs užpuolikas, nesibodintis žmonių minioje švaistytis peiliu? Ar kostiumuoti ministerijos biurokratai, kurių nepasotinamas noras sutaupyti nepaliko vilties jaunam ir stipriam vaikinui likti sveikam?
Kaip „Abipus sienos“ žurnalistams pasakos nukentėjusiojo bičiulis, žinomas aktorius ir laidų vedėjas Karolis Sakalauskas, Ramūnas niekuomet nebuvo tas, kuris įsivelia į konfliktus: „Ir mama juos su broliu laikė „ant trumpo pavadžio“, ir patys nelindo, kur nereikia“. Todėl, sužinojęs, kad jo draugas viename vakarėlyje kažkam pasipainiojo po kojomis ir dėl to atsidūrė ligoninėje, K. Sakalauskas be galo nustebs. Kol paaiškės, kad Ramūno skriaudikas – ne kartą teistas, Alytuje pagarsėjęs smurtautojas. „Labiausiai gaila, kad tas įvykis – dėl nieko. Dėl nepatikusio žvilgsnio...“ – neslėps apmaudo K. Sakalauskas. Tačiau dar skaudžiau jam atrodys tai, kad sužalotas į kirkšnį, ne į krūtinę ar pilvo ertmę, Ramūnas vos liks gyvas, o medikai bus priversti amputuoti visą jo koją: „Argi ne absurdas, kad į rajono ligoninę negalėjo būti atsiųsta mikrochirurgų brigada iš didžiųjų miestų? Vilniaus daktarai užtikrino, kad per porą ar trejetą valandų atlikus operaciją kraujotakai atstatyti, Ramūno koja būtų beveik garantuotai išsaugota...“
Žurnalistams pradėjus domėtis šia tema, paaiškės: siaurų profilių specialistų mažesnėms ligoninėms išlaikyti tiesiog neapsimoka, mat jų pagalbos prisireikia pernelyg retai. Anksčiau tokie specialistai, reikalui esant, ekstra tvarka atvykdavo ir savo darbą atlikdavo ir rajoninėse ligoninėse. Tačiau už sveikatos apsaugą atsakingi valdininkai sunkmečio akivaizdoje nusprendė – tai per brangu.
Kas svarbiau: išsaugoti nors menkiausią viltį žmogui pasveikti ar sutaupyti papildomą litą žmogaus sveikatos sąskaita? Sukrečianti istorija – antradienį, 19 val. 40 min. laidoje „Abipus sienos“ per LNK.