Šiemet minint lietuvių muzikos klasiko Stasio Vainiūno 100-metį sostinėje rengiami įvairūs autoriaus kūrybai skirti koncertai, kuriuose skamba vargonų muzika, fortepijoniniai ciklai, kameriniai kūriniai ir vokalinės kompozicijos.
Tuo tarpu balandžio 4 d., šeštadienį, 19 val., Filharmonijos Didžiojoje salėje įvyksiančio koncerto programą sudaro ryškiausi simfoniniai opusai ir instrumentiniai koncertai, pastebimai rečiau skambantys koncertinėse erdvėse.
Keturias stambias 6–8-ojo dešimtmečių Stasio Vainiūno kompozicijas atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko ir du ryškūs solistai: pianistė Birutė Vainiūnaitė bei smuikininkas Vilhelmas Čepinskis.
Stasys Vainiūnas (1909–1982) – pianistas, kompozitorius ir pedagogas priklauso Balio Dvariono ir Antano Račiūno kartai (vadinamoji DvaRaVa), kurios reikšminga kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu. Romantinis S. Vainiūno kūrybinis palikimas radosi pervartos periodu, kai priverstinai buvo nutraukti stilistiniai ryšiai ir tęstinumas su „muzikiniais progresistais“ – išeiviais Vytautu Bacevičium bei Vladu Jakubėnu ir buvo radikaliai pasukta socialinio realizmo keliu. Nors šis muzikos stilius smarkiai nekonfrontavo su S. Vainiūno kūrybinėmis tendencijomis, tačiau pati ideologija jam nerūpėjo.
Autoriaus kūrybos stilistika evoliucionavo iki pat paskutinio opuso: nuo romantinių, impresionistinių kūrinių, folkloro citatų iki originalių, sudėtingesnės struktūros ir harmonijos kompozicijų.
Svarbiausias S. Vainiūno kūrybinės laboratorijos instrumentas – fortepijonas. Šiandieną pjesės iš ciklų „Vabzdžių siuita“ ir „Gimtinės pievose“ skamba mokyklų klasėse, akademijos auditorijose ir konkursų scenose. Muzikinį kompozitoriaus palikimą nuolat puoselėja ir dvi jo dukros. Antai pianistė Birutė Vainiūnaitė šiame koncerte atliks Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4.
Tačiau Koncertas smuikui ir orkestrui, kurį pagrieš Vilhelmas Čepinskis, viešumoje skamba ypač retai, kaip ir kompozitoriaus simfoninės kompozicijos. Todėl jo „Sutartinės“ orkestrui (1965 m.) ir Simfonijos cis-moll (1957 m.) atlikimas šeštadieninį orkestro muzikos koncertą paverčia išties neįprastu įvykiu, kurio metu klausytojas galės nugirsti tolstančios Lietuvos muzikos istorijos fragmentą.
