Vilniaus Goethe’s institutas drauge su Šiuolaikinio meno centru pristato parodą „Keturi videomeno dešimtmečiai“, skirtą Vokietijos videomeno kultūrinio paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui. Parodos atidarymas įvyks spalio 12 d., penktadienį, 12 val.
Nė viena elektroninė duomenų laikmena nėra ilgaamžė. Muziejai bei kolekcionieriai visame pasaulyje susiduria su tokia dilema, kad žiūrint videojuostą ekrane galima pastebėti taip vadinamą „baltąjį triukšmą“. Šiam siaubo scenarijui taip pat priklauso visiškas skaitmeninių duomenų praradimas.
Daugeliui menininkų videojuosta yra gerai pažįstama - naudojama įrašams, instaliacijoms ar projekcijoms, todėl norinčių spręsti šią problemą daugėja. „Videomeno“ sąvoka šiandien jau neturi tokios didelės reikšmės, kokią turėjo prieš kelis ar porą dešimtmečių, ir vis dėlto kyla klausimas, kas įtakojo šios medijos sėkmę?
Ši Vokietijos Federacijos kultūros fondo iniciatyva „40jahrevideokunst.de – Digitales Erbe” („40metųvideomenui.de - skaitmeninis paveldas“) siekia išsaugoti ir puoselėti videomeno kultūrinį paveldą - vieną reikšmingiausių XX a. meninių išraiškos formų.
Pirmą kartą Vokietijoje penki muziejai drauge surengė informacinį projektą, kuris vėliau tapo paroda. Projektui vadovavo Karlsruhės meno ir medijų technologijų centras bei Diuseldorfo miesto Šiaurės Reino ir Vestfalijos meno muziejus K21.
2004 metų vasarą žiuri komisija (joje dalyvavo: Dieter Daniels, Rudolf Frieling, Susanne Gaensheimer, Søren Grammel, Wulf Herzogenrath, Nan Hoover, Doris Krystof) atrinko 59 pavyzdinius, geriausiai laikotarpį atspindinčius Vokietijos videomeno kūrinius nuo 1963 metų iki šių dienų. Šie darbai parodoje „Keturi videomeno dešimtmečiai“ eksponuojami kaip Vokietijos videomeno archyvas. Kiekviena parodos dalis pristato atskirą temą bei konkrečią videojuostą tam tikrame kontekste.
2007 m. spalio 19 d. 18 val. ŠMC kavinėje pranešimą apie Vokietijos videomeną skaitys vienas žymiausių Vokietijos videomenininkų Marcelis Odenbachas. Gimęs 1953 m. Kelne ir ten šiuo metu gyvenantis menininkas studijavo architektūrą, meno istoriją ir semiotiką Aacheno techniniame universitete. Nuo 1976 m. jis naudoja video medžiagą kurdamas performansus, instaliacijas ir videojuostas. Nuo 1992 m. M. Odenbachas dėsto valstybiniame Karlsruhės vaizduojamojo meno universitete ir Kelno aukštojoje medijų meno mokykloje.
